Išsėtinė sklerozė – liga visam gyvenimui: svarbu neignoruoti pirmųjų simptomų
Pagrindiniai ligos požymiai
Išsėtinė sklerozė pasireiškia įvairiais simptomais, į kuriuos dažnas nekreipia ypatingo dėmesio, ypač jauno amžiaus žmonės.
Doc. R.Kizlaitienė ragina neignoruoti šiai ligai būdingų požymių, tokių kaip:
- regos sutrikimas viena arba abiem akimis,
- dvejinimasis akyse,
- galūnių arba vienos kūno pusės nutirpimas,
- rankos ar kojos nusilpimas (itin dažnas simptomas)
- pusiausvyros sutrikimas,
- nestabili eisena, ypač po didesnio fizinio ar emocinio krūvio.
„Natūralu, jaunimas mokosi, studijuoja, dirba ir stengiasi atlikti daug darbų vienu metu, tad kartais net nekreipia didelio dėmesio, kai, pavyzdžiui, nusilpsta rankos ar kojos, šiek tiek suprastėja matymas. Dažnas šiuos pojūčius priskiria tiesiog nuovargiui“, – sakė gydytoja neurologė ir patarė kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris išrašys siuntimą pas reikiamus specialistus.
Išsėtinė sklerozė, pasak gydytojos, yra gana klastinga liga tuo požiūriu, jog minėti požymiai kartais gali praeiti ir savaime, pvz., suprastėja matymas ar sutrinka pusiauvyra kelias paras/savaitę, o po to gali praeiti. Tačiau vis tiek rekomenduojama kreiptis į gydytoją, net jei simptomai ir sumažėjo ar visai išnyko – tai jau kūno siunčiamas signalas, kurio neverta ignoruoti.
„Labai svarbu neuždelsti išsėtinės sklerozės diagnozės, nes kuo anksčiau bus atlikti visi reikiami tyrimai, tuo anksčiau bus paskirtas tinkamas gydymas, kuris yra itin kompleksiškas, sudėtingas, tačiau padeda sustabdyti ligos progresavimą ir atkričius“, – kalbėjo doc. R.Kizlaitienė.
Išsėtinės sklerozės etapai
Pasak gydytojos neurologės, yra keli šios ligos eigos etapai:
- Liga gali būti pirminė progesuojanti, kuri pasireiškia tik nedidelei daliai ligonių (dažniausiai vyresnio amžiaus asmenims);
- Liga gali būti recidyvuojanti remituojanti: prasideda palaipsniui blogėjančia tendencija, kai nėra recidyvų (tarkim, liga paūmėja, atsiranda neurologiniai simptomai, kurie po kelių savaičių mažėja, tuomet lignonis yra stabilus iki kito ligos paūmėjimo). Po kelerių metų daugumai ligonių išsvysto antrinė progresuojanti ligos eiga.
- Gali būti antrinė progresuojanti ligos eiga, kai liga pradeda nuolat blogėti, tarp paūmėjimo nėra atsistatymų. Tuomet prasideda galvos ir nugaros smegenų atrofiniai degeneraciniai procesai, t.y., negalia tampa nebegrįžtama.
Diagnostika: svarbiausi tyrimai
Išsėtinės sklerozės diagnostika, kaip teigė gydytoja doc. R.Kizlaitienė, yra kompleksinė: „Jau iš pirmojo pokalbio su pacientu, visos surinktos anemnezės dažniausiai galima įtarti šią ligą. Svarbu atmesti visas kitas galimas neurologines ligas, turinčias panašių simptomų“.
Norint diagnozuoti išsėtinę sklerozę, atliekama neurologinė paciento apžiūra, kurios metu jau pastebimi centrinio paralyžiaus simptomai. Atliekamas magnetinio rezonanso tomografinis tyrimas (MRT) su kontrastu, kad būtų įvertinti galvos ir nugaros smegenyse esantieji nauji židiniai, bei atpažinti senieji židiniai ir jų specifinis išsidėstymas.
Antras svarbus tyrimas išsėtinės sklerozės diagnostikoje – likvoro (smegenų skysčio) tyrimas. Atmetant kitas galimas ligas, infekcinius susirgimus, pasak gydytojos neurologės, specifiškai ieškoma imunoglobulino santykio padidėjimo ir kitų imunologinių rodiklių, būdingų išsėtinei sklerozei, ypač aktyviai jos eigai.
Trečia tyrimų grupė – neurofiziologiniai tyrimai. „Elektrofiziologiniai tyrimai leidžia identifikuoti net ir ankstyvą subklinikinį neurologinį pažeidimą, tarkim, atliekame regos tyrimą, matome, kad yra sulėtėjęs laidumo plitimo laikas kuriuo nors optiniu nervu. Atliekant jutiminį tyrimą, matome, kad yra sulėtėjęs impulso plitimas, nors pacientas galbūt dar nesiskundžia, pvz., kojos tirpimu ar kitų jutimų sutrikimu“, – paaiškino gydytoja neurologė doc. R.Kizlaitienė ir pridūrė, jog be šių svarbiausių išsėtinės sklerozės tyrimų dar atliekama ir daugybė kitų modernių tyrimų moksliniais tikslais.
Bendradarbiaujant su gydytojais oftalmologais, atliekamas optinės koherentinės tomografijos tyrimas, kurio metu vertinamas tinklainės nervinių skaidulų sluoksnis. „Iš akių viską matome. Matydami optinio nervo tinklainės nervinių skaidulų sluoksnio suplonėjimą, galime specifiškai vertinti, kad galbūt buvo kažkoks pažeidimas optiniame nerve, dėl to žmogui yra sutrikęs matymas ir kt.“, – pasakojo gydytoja.
Gydymas, atsižvelgiant į konkretų atvejį
Išsėtinė sklerozė, anot gydytojos doc. R.Kizlaitienės, yra viena moderniausiai gydomų neurologinių ligų. Ji diagnozuojama ir gydoma tais pačiais metodais, kuriuos sėkmingai taiko Europos, Š.Amerikos, Kanados ir kitų šalių medikai.
„Išsėtinės sklerozės gydymas yra daugialypis: vienas gydymo metodas taikomas, kai yra ligos paūmėjimas, atkričiai, o visai kitas gydymo būdas, taip vadinamas modifikuojantis gydymas, taikomas, siekiant sumažinti ligos progresavimo riziką ir paūmėjimo pasikartojimo tikimybę, – teigė gydytoja neurologė. – Tai modernus gydymas, kuris apima pirmo pasirinkimo vaistus (tiek geriamus, tiek injekcinius), tuo tarpu, agresyviai ligos eigai gydyti skiriamas gydymas monokloniniais antikūnais – tai tikras išsigelbėjimas pacientui, kai užslopinamas imuninis aktyvumas, t.y., sunaikinamas arba užslopinamas T-limfocitų arba B-limfocitų aktyvumas, kad liga nebebūtų aktyvi“.
Gydytoja pabrėžė, jog šios ligos gydymui skiriamų vaistų veikimo mechanizmas yra labai skirtingas, todėl kiekvienas pacientas kaskart yra vertinamas individualiai, atsižvelgiama į tai, koks yra realus jo ligos aktyvumas.
„Krepiasi jauni žmonės, ypač nemažai yra moterų, sergančių išsėtine skleroze. Todėl prieš skirdami gydymą, visuomet atsižvelgiama į paciento gretutines ligas, jo lūkesčius, pavyzdžiui, galbūt moteris planuoja šeimos pagausėjimą, tuomet ir gydymas yra kitoks“, – kalbėjo Santaros klinikų Neurologijos centro gydytoja doc. R.Kizlaitienė.
Liga nėra išgydoma, bet kontroliuojama
Išgirdę išsėtinės sklerozės diagnozę daugelis, suprantama, išsigąsta, mat ši liga nėra išgydoma, tačiau, laiku paskyrus gydymą – veiksmingai kontroliuojama.
„Išsėtinė sklerozė skirtingai pasireiškia įvairiems žmonėms. Skiriasi jos eiga, aktyvumas, prognozė ir tai lemia gydymo metodų pasirinkimą. Tai, kokios prognozės ir gydymo galimybės buvo prieš dvidešimt metų, gerokai skiriasi nuo to, ką turime šiandien. Gerokai patobulėjo tiek šios ligos diagnostika, tiek pats gydymas. Todėl, išgirdus išsėtinės sklerozės diagnozę, nereikia išsigąsti, nes tai yra pakankamai gerai valdoma liga, tik reikia kuo anksčiau diagnozuoti“, – teigė gydytoja neurologė.
Kaip pastebi doc. R.Kizlaitienė, daugelis pacientų linkę slėpti savo ligos diagnozę nuo draugų, kolegų, artimų žmonių, tačiau to daryti nereikėtų, mat vienam susidoroti su šia ligos iššūkiais nėra paprasta: „Juk daug lengviau, kai yra artimųjų, kurie palaiko, padrąsina, padeda priimti teisingus sprendimus. Net ir išgirdus diagnozę, patarčiau nepamiršti savo hobių, mėgstamos veiklos, darbo. Tai, kad sužinojote, jog sergate išsėtine skleroze, nereiškia, jog jūsų gyvenimas sustojo. Džiaukitės ir vertinkite tai, ką šiuo metu turite“.
