Išsėtinė sklerozė

Išsėtinė sklerozė – tai uždegiminė centrinės nervų sistemos (galvos ir nugaros smegenų) lėtinė liga, pasireiškianti nuolat progresuojančiais ar recidyvuojančiais neurologiniais simptomais. Išsėtinės sklerozės metu nervines skaidulas supantis dangalas – mielinas – irsta, todėl sutrinka pažeistų nervinių skaidulų funkcija. 

Išsėtines skleroze serga daugiau nei 1 mln. žmonių visame pasaulyje. Dažniausiai ligos simptomai pasireiškia 20-40 metų amžiaus asmenims.

Kokios ligos priežastys?

Iki šiol nėra iki galo aiškios išsėtinės sklerozės priežastys. Manoma, kad šios ligos atsiradimui įtakos gali turėti įvairios virusinės infekcijos, imuniteto pokyčiai, toksinės medžiagos. Taip pat svarstomas ir paveldimumo faktorius (paciento artimieji turi šiek tiek didesnę riziką susirgti, nei kiti asmenys).

Išsėtinės sklerozės formos:

• Recidyvuojanti remituojanti išsėtinė sklerozė: tarp ūmių recidyvų yra stabilus neurologinis defektas ar neurologiniai simptomai visai išnyksta. Paūmėjimas – tai atsiradę vienas ar daugiau simptomų, trunkančių ilgiau nei parą ir besikartojantys kartą per metus. Remisija: neurologinių simptomų išnykimas/regresija iki stabilios būklės. Dažniausiai būdinga jaunoms moterims.
• Recidyvuojanti progresuojanti išsėtinė sklerozė: aiškus paūmėjimas, o po jo – aiškus progresavimas. Nuo pat pradžios laipsniškas ir nuolatinis progresavimas.
• Pirminė progresuojanti išsėtinė sklerozė: progresija nuo ligos pradžios be aiškių remisijų ir paūmėjimų. Nuolatinė progresuojanti kojų parezė (paralyžius), sutrikęs kojų vibracinis ir paviršinis jutimas, neurogenniai šlapinimosi sutrikimai.
• Antrinė progresuojanti išsėtinė sklerozė: 65–85 proc. recidivuojančios remituojančios formos pereina į antrinę progresuojančią, tada būna nuolatinė progresija ir jų mažėja, kol galiausiai išnyksta remisijos.

Kokie simptomai būdingi šiai ligai?

Tik šiai ligai būdingų specifinių simptomų nėra, tačiau kai kurie simptomai yra dažnesni. Išsėtinė sklerozė dažniausiai prasideda galūnių nusilpimu, vienpusiu regos pablogėjimu, jutimo sutrikimais.

Pagrindiniai, dažniausiai pasitaikantys ligos simptomai:

• Regos nervo neuritas – greitai silpnėjanti ar išnykstanti rega bei akiduobės skausmas.
• Galvos svaigimas 
• Elgsenos sutrikimas, kuris pasireiškia anksti, bet stipresnis vėlyvesnėse stadijose, susijęs su aksonų degeneracija. Ligai įsibėgėjant, progresuoja ir elgsenos bei kognityviniai simptomai. 
• Mąstymo sulėtėjimas
• Kojų paralyžius (rečiau – rankų)
• Koordinacijos sutrikimai
• Smegenų kamieno pažeidimas
• Greitas nuovargis
• Tremoras (drebulys)
• Dubens organų disfunkcija ir seksualiniai sutrikimai 
• Neaiški kalba
• Nuotaikų kaita
• Epilepsiniai priepuoliai 

Kaip liga gydoma?

Kol kas išsėtinė sklerozė nėra išgydoma. Šios ligos gydymo tikslas yra 1) keisti ligos eigą (sutrumpinti ir palengvinti paūmėjimą, retinti paūmėjimus ir taip lėtinti invalidizaciją; 2) slopinti simptomus.

Paūmėjimui sutrumpinti ir lengvinti gali būti skiriami kortikosteroidai (švirkščiami į veną arba geriamieji). Silpnesni pablogėjimai dažnai yra negydomi – ligonis ilsisi ir laukia pagerėjimo. Dažnai siekiant sumažinti ligos progresavimą yra gydoma imuno supresantais – vaistais slopinančiais imuninį atsaką.  

Tokius ligos simptomus kaip nuovargis, skausmas, prislėgta nuotaika, šlapinimosi sutrikimai ir kt. palengvina vaistai, fizioterapinės procedūros, pagalbinės priemonės vaikščiojimui ar judėjimui, šlapimo pūslės kateteriai. Gali būti reikalinga ir psichologinė/psichoterapinė pagalba.

Tinkamai gydant, dauguma ligonių gali likti aktyviais visuomenės nariais, gyventi pilnavertį gyvenimą.

Patarimai sergantiems išsėtine skleroze:

1. Patartina pakankamai ilsėtis ir kasdien mankštintis. 
2. Vengti būti karštose, nevėdinamose patalpose. 
3. Neignoruoti karščiavimo – laiku kreiptis į gydytoją, laikytis jo rekomendacijų. 
4. Valgyti pilnavertį maistą. Jei vargina vidurių užkietėjimai, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų ir skysčių. 
5. Svarbu vartoti pakankamai B grupės vitaminų.
6. Dėl prislėgtos nuotaikos konsultuotis su specialistais, vartoti paskirtus vaistus.
7. Svarbu bendrauti su savo artimaisiais, kitais sergančiaisias išsėtine skleroze bei su savo gydytoju.