Inkstų akmenligė, inkstų ligos, echoskopija / Shutterstock nuotr.

Inkstų akmenligė: kokiais atvejais akmenys gali būti ištirpdomi

Eglė Dagienė
Publikuota: 2023-12-06 10:37
„Tai viena iš mūsų civilizacijos ligų – kuo žmonės geriau gyvena, tuo dažniau ja serga“, – teigė gydytojas urologas, echoskopuotojas Vitalijus Usovas. Inkstų akmenligė vargina iki 20 proc. visos populiacijos, Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse – apie 5 proc. Su gydytoju portale manodaktaras.lt kalbamės apie tai, kokie veiksniai daro įtakos akmenų susidarymui inkstuose bei šlapimtakiuose, ir kokie gydymo būdai šiais laikais yra veiksmingiausi.

Kodėl susiformuoja inkstų akmenys?

Pasak urologo V. Usovo, yra kelios teorijos. Manoma, kad inkstų ir šlapimo takų akmenligės vystymosi priežastys galėtų būti susijusios su medžiagų apykaitos sutrikimu (kai tam tikrų medžiagų šlapime pasidaro per daug).

Gydytojas urologas Vitalijus Usovas

Tam įtakos, anot gydytojo, gali daryti endokrininės ligos (pvz. esant prieskydinių liaukų veiklos sutrikimams, gali padidėti kalcio kiekis šlapime) bei įvairios žarnyno ligos (pvz. Krono liga, kai kraujyje daugiau atsiranda kalcio, fosforo): „Tokiu atveju inkstai išskiria žymiai koncentruotesnį šlapimą, o tai savo ruožtu sąlygoja geresnę medžiagų kristalizaciją, dažniausia tai – kalcio oksalatai (pradžioje tai būna nedidelis kristaliukas, kuris pamažu auga, taip ir susiformuoja inkstų akmenys)“.

Inkstų akmenukai gali būti įvairių formų (apvalūs, spygliuoti ir kt.) bei skirtingų dydžių – nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų. Patys pavojingiausi, anot gydytojo, yra koraliniai akmenys, nes jie užpildo visas inkstų ertmes.

„Šlapimtakyje dažniausiai būna nedideli akmenukai, tačiau yra pasitaikę ir trijų centimetrų akmuo, o šlapimo pūslėje gali pasitaikyti ir beveik kumščio dydžio akmenys, bet, laimei, tai būna labai retai“, – patikino urologas V. Usovas.

Kokie simptomai išduoda apie akmenligės pradžią

Kol akmenukas inkste yra mažas, jis dažniausiai nesukelia jokių simptomų arba žmogus į juos tiesiog nekreipia jokio dėmesio (kartais net ir tada, kai jis iškrenta besišlapinant). Tačiau, kaip teigė gydytojas, kai didesnis akmenukas (pvz., apie 5 mm) nukeliauja iš inksto į šlapimtakį, neretai žmogus pajunta/pastebi tam tikrus simptomus, tokius kaip (tai priklauso nuo individualių paciento savybių):

  • labai intensyvus, staiga atsiradęs, nepakeliamas skausmas, pykinimas ir vėmimas;
  • bukas skausmas, maudimas juosmeninėje dalyje (šone);
  • kraujo pėdsakai šlapime (mikroskopinio lygmenyje);
  • inksto akmenys neretai siejasi su šlapimo takų infekcija, todėl tai sąlygoja inkstų uždegimą, kuris neretai pasireiškia šaltkrėčio epizodais, dažnesniu šono pamaudimu, dažnesniu šlapinimuisi, jei infekcija išplinta į šlapimo pūslę.

„Jei akmuo įstringa šlapimtakyje ir tai yra staigus inksto blokas, tuomet inksto išskiriamam šlapimui nėra kur dėtis, todėl jis tarsi pradeda plėšti inkstą iš vidaus. Tokiu atveju pacientas pajunta stiprų skausmą, kuris laikomas vienu didžiausių skausmų, kurį žmogus tik gali pajusti“, – pasakojo V. Usovas.

Tad jei pajuntate tokį skausmą, nedelsiant išgerkite nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU, pvz. Ibuprofeną, Nimesil ar kt.). Jei nepraeina skausmas po pusvalandžio, patariama išgerti ir antrą tabletę. Kartu su NVNU galima vartoti ir spazmolitikus (pvz. Nospa). Sumažinti inkstų skausmą taip pat padeda šiluma: šiltas dušas, pagulėjimas šiltoje vonioje ar šildyklė ant šono.

Gydytojas pastebi, jog dažnai žmonės išgeria tik Nospa ir galvoja, kad skausmas praeis, tačiau taip nėra – rekomenduojama kartu suvartoti ir vaistų nuo skausmo bei uždegimo.

Jei skausmą pavyksta sėkmingai suvaldyti, tuomet geriau pasijutę planine tvarka registruokitės pas savo šeimos gydytoją arba iškart pas urologą. Tačiau jei net ir po minėtų medikamentų suvartojimo skausmas nemažėja, patariama nedelsiant kreiptis į Skubios pagalbos skyrių.

Dažniausai inkstų akmenlige serga darbingo amžiaus (nuo 30 iki 50 metų) vyrai, moterys – dukart rečiau. Kodėl taip yra, anot gydytojo urologo V. Usovo, iki šiol nėra aišku: „Tačiau inkstų akmenlige galima susirgti bet kuriame amžiaus tarpsnyje. Vaikai šia liga taip pat gali susirgti, tačiau jiems tai labiau susiję su įgimtomis problemomis, pvz. šlapimtakio susiaurėjimu, kai sutrinka šlapimo nutekėjimas iš inksto, endokrininėmis ar žarnyno ligomis“.

Labai svarbi tiksli anamnezė, t.y. svarbu, kad pacientas kuo išsamiau papasakotų savo nusiskundimus ir išvardintų juntamus simptomus. Pirmiausia pacientui atliekamas echoskopinis tyrimas ir, jei įtariama inkstų akmenligė, skiriama papildomai kompiuterinė tomografija, kurios metu gali būti aptinkami net milimetro dydžio akmenukai bei tiksli jų lokacija.

Gydymas: kada prireikia operacijos

Inkstų akmenligės gydymas gali būti tiek medikamentinis, tiek chirurginis.

  • Medikamentinis gydymas

Nors inkstų akmenys gali būti penkių tipų, tačiau dažniausiai, pasak specialisto, jie nebūna vienalyčiai, todėl nėra vieno universalaus vaisto, kuris galėtų juos ištirpdyti. Yra tik vieno tipo akmenys, vadinami uratai, sudaryti iš šlapimo rūgšties, kuriuos galim ištirpdyti, šarminant šlapimą. Tačiau, pasak urologo, tai labai reti atvejai.

„Tačiau ne visada aptikti inkstų akmenys yra gydomi. Tarkim, atsitiktinai randame trijų milimetrų akmenuką inkste. Tokiu atveju pacientui rekomenduojame daugiau gerti skysčių, kad inkstuose gaminamas šlapimas pasidarytų mažiau koncentruotas, kad būtų kuo daugiau šlapimo, tikintis, jog akmuo natūraliai pasišalins per šlapimtakį, nesukeldamas jokių simptomų arba sukeldamas minimalius. Nes visgi geriausias akmens pašalinimo būdas – kai jį žmogus pats išsišlapina ir neprireikia chirurginės intervencijos“, – paaiškino V. Usovas.

Esant inkstų akmenligės priepuoliui, kai diagnozuojamas mažas akmenukas, įstrigęs šlapimtakyje, paprastai skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pakankamas skysčių vartojimas bei vaistai, kurie atpalaiduoja šlapimtakio tolimuosius segmentus, esančius prie šlapimo pūslės, tuomet akmenukai lengviau pasišalina.

Jei skausmo epizodai dažnai ir stiprūs, tuomet, kaip teigė gydytojas urologas, yra atliekama operacija – gali būti šalinamas ir 2–3 mm akmenukas.

Gydytojas atkreipė dėmesį, jog itin pavojinga situacija, kai inkstų arba šlapimtakio akmenligė komplikuojasi į bakterinę infekciją: „Įsivaizduokite, šlapimtakis yra užkimštas akmeniu, iš inksto beveik neišbėga šlapimas ir ten dar prasideda infekcija. O tai, kas yra blokuotame inkste, labai lengvai pakliūna ir į kraują, todėl šis uždaras pielonefritas labai lengvai gali komplikuotis sepsiu. Šios būklės yra gyvybei pavojingos“.

Atminkite – tokių simptomų kaip karščiavimas ir inkstų akmenligė derinys reikalauja skubios gydytojo konsultacijos, tad jei žinote, kad turite akmenukų inkste ir prasidėjus skausmo priepuoliui pakilo ir temperatūra, nedelsiant kreipkitės į Skubios pagalbos skyrių.

  • Chirurginis gydymas

Yra trys pagrindiniai chirurginės intervencijos būdai gydyti inkstų akmenligę:

1. Smūginės bangų terapijos metu specialiu aparatu smūgiuojama į tam tikrą ligonio kūno vietą, kol smūgio banga susikoncentruoja į patį akmenį ir po truputį jį sutrupina. Pasak urologo V. Usovo, šis gydymas nėra labai skausmingas, bet turi savų pliusų ir minusų: „Didžiausas pliusas – nereikia narkozės, procedura trunka tik apie 15  minučių, tačiau pagrindinis trūkumas – gana sudėtingas sutrupėjusio akmens skeveldrų pasišalinimas iš inksto. Todėl paprastai šis gydymo būdas taikomas, esant mažiems, nekomplikuotiems  akmenims“.

2. Endoskopinis gydymo būdas – endoskopu patenkama per šlapimtakį į inkstą ir lazerio pagalba akmenukas yra suskaldomas. Šio gydymo metu, anot gydytojo, stambesnės akmens skeveldros iš inksto yra ištraukiamos: „Tai itin populiarus akmenligės gydymo būdas visame pasaulyje. Žinoma, jis yra intervencinis, susideda iš kelių etapų ir jo metu jau taikoma pilna nejautra. Be to, yra tam tikra šlapimtakio pažeidimo, kraujavimo rizika“.

3. Trečiasis akmenligės gydymo būdas skiriamas, esant didesniems inkstų akmenims. Kaip paaiškino gydytojas urologas, ligonio šone, ties inksto projekcija atliekamas nedidelis pjūvis ir įkišamas specialus endoskopas, kurio metu akmenys yra suskaldomi ir išsiurbiami: „Tai yra itin rimta chirurginė intervencija, tačiau kito būdo pašalinti didelius koralinius akmenis iš inksto tiesiog nėra. Žinoma, kaip ir bet kokių operacijų metu, galimos nedidelės komplikacijos“.

Ar įmanoma išvengti akmenligės pasikartojimo?

Pašalinus inkstų akmenį, deja, anot gydytojo, didelė tikimybė, jog akmenligė pasikartos, tačiau viskas prikauso nuo akmenų susidarymo priežasties.

„Jei susiformavo vienas akmuo, didelė tikimybė, kad susiformuos ir antras. Žinoma, prieš skiriant bet kokį gydymą, pacientą pirmiausia siunčiame konsultuotis ir su endokrinologu, ir su gastroenterologu, ir su nefrologu. Taip pat akmenys siunčiami į laboratoriją detalesniam ištyrimui“, – sakė urologas V. Usovas ir priminė, jog vienas pagrindinių prevencinių būdų, norint sumažinti tikimybę susidaryti akmenims inkstuose ar šlapimo pūslėje – gerti pakankamą kiekį vandens (bent 1,5–2 litrus per dieną).