Virškinimo sutrikimai; Helicobacter pylori infekcija / Shutterstock nuotr.

Helicobacter pylori infekcija: kuo ji pavojinga ir kaip gydoma

Eglė Dagienė
Publikuota: 2024-01-08 09:15
Jei jus ilgą laiką vargina virškinimo sutrikimai, skrandžio skausmai, kartais lydi pykinimas pavalgius – tai gali liudyti apie Helicobacter pylori (H. pylori) infekciją. H. pylori yra skrandžio bakterija, atspari rūgštinei terpei. Laiku nepastebėjus ir neskyrus gydymo, ji gali sukelti rimtų pasekmių sveikatai. Apie tai, kaip šia bakterija užsikrečiama ir kuo ji pavojinga, portale manodaktaras.lt kalbamės su gydytoja gastroenterologe Agne Dikčiūte.
Skrandžio bakterija H. pylori, kurią 1982 m. atrado patologas Robin’as Warren’as ir medicinos studentas Barry Marshall’as, yra viena seniausių ir labiausiai paplitusių bakterijų žmonių populiacijoje. Jos DNR randama net Egipto mumijose ir pirmykščių žmonių palaikuose. Šiais laikais H. pylori infekcija serga apie pusė pasaulio gyventojų, didžioji jų dalis gyvena besivystančiose šalyse.

„H. pylori bakterija yra mikroaerofilinė, gramneigiama, spiralės formos lazdelė, turinti žiuželius ir gaminanti fermentus. H. pylori judrumas, gebėjimas gaminti fermentus ir prisitvirtinti prie gleivinės leidžia jai išgyventi ir daugintis žmogaus virškinimo trakte. Gausiausios bakterijų kolonijos randamos skrandyje ir dvylikapirštėje žarnoje“, – teigė „Hilla“ gastroenterologė A. Dikčiūtė.

Gydytoja gastroenterologė Agnė Dikčiūtė.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) H. pylori priskiria I klasės kancerogenams. Pasak gydytojos, maždaug 10 proc. H. pylori infekcija sergančių pacientų išsivysto opaligė, 3 proc. – skrandžio adenokarcinoma ir mažiau nei 0,1 proc. žmonių – su gleivine susijusi limfoidinio audinio limfoma. 

Kaip šia bakterija užsikrečiama

Gydytoja gastroenterologė teigė, jog H. pylori infekcija galima užsikrėsti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniau užsikrečia vaikai iki 10 metų: „Nustatyta, kad mažas gyvenamo ploto dydis vienam šeimos nariui, didelis brolių ir seserų skaičius, miegojimas vienoje lovoje su kitais šeimos nariais, tekančio vandens stygius, žemas socialinis statusas ir nepakankamos pajamos vienam šeimos nariui lemia didesnį sergamumą H. pylori infekcija“.

Pagrindinis H. pylori rezervuaras yra žmogus, tačiau yra duomenų, kad šia infekcija gali sirgti ir gyvūnai, tokie kaip katės, šunys, kiaulės, avys ar naminiai paukščiai. Tikslus užsikrėtimo kelias nėra žinomas. Manoma, kad H. pylori užsikrečiama fekaliniu – oraliniu keliu, pavyzdžiui, per nešvarias rankas ar užkrėsta vandenį arba oraliniu – oraliniu keliu, pavyzdžiui slaugant sergantį gastroenteritu ligonį.   

Sėkmingai išgydžius H. pylori infekciją, pakartotinai užsikrečia mažiau nei 5 proc. pacientų. Manoma, kad pakartotine infekcija dažniau serga vaikai, gyvenantys besivystančiose šalyse, ar pacientai, turintys žemą socialekonomį statusą, neįgalūs asmenys, slaugos namų gyventojai. 

Kaip H.pylori infekcija pasireiškia

Ligos pradžioje, ūmioje fazėje, kaip sakė gastroenterologė A. Dikčiūtė, pacientas gali jausti epigastriumo skausmą, pykinimą, vėmimą. Dažnai ši ligos fazė lieka nepastebėta, nes sukelia nespecifinius, savaime praeinančius simptomus. Ūminė fazė pereina į lėtinę.

„Lėtinė ligos fazė gali trukti visą gyvenimą ir gali būti besimptomė. Nepaisant to, kad pacientas jaučiasi gerai, jo skrandžio gleivinėje bakterijos sukelia lėtinį uždegimą, kuris lemia skrandžio gleivinės ląstelių metaplaziją ir displaziją. Dėl šios priežasties H. pylori infekcija yra viena iš opaligės, atrofinio gastrito, žarninės metaplazijos, skrandžio vėžio, MALT limfomos išsivystymo priežasčių. Lėtinė H. pylori infekcija taip pat gali pasireikšti geležies stokos anemija, idiopatine trompocitomenine purpura ar vitamino B12 stoka“, – kalbėjo gydytoja.

Pagrindiniai tyrimai, diagnozuojant H. pylori

Indikacijos tirti dėl H. pylori infekcijos yra MALT limfoma, opaligė, skrandžio vėžys. Prieš tiriant dėl H. pylori infekcijos, anot gastroenterologės, protonų pompos inhibitoriai turi būti nutraukti prieš 2 savaites, o bismutas ir antibiotikai prieš 4 savaites iki tyrimo.

Diagnostiniai testai gali būti invaziniai ir neinvaziniai.

  • Neinvaziniai testai – tai ureazės kvėpavimo mėginys, H. pylori antigeno išmatose tyrimas ir H. pylori antikūnų kraujyje tyrimas.
  • Invaziniai testai – tai viršutinio virškinimo trakto endoskopinis ištyrimas ir ureazės testo atlikimas ar skrandžio gleivinės bioptato (gleivinės gabaliuko) histologinis tyrimas arba bioptato mikrobiologinis ištyrimas.

„Aktyvi infekcija nustatoma, atliekant ureazės kvėpavimo testą arba H. pylori antigeno išmatose tyrimą. Atliekant endoskopinį viršutinio virškinimo trakto tyrimą (gastroskopiją), apžiūrima stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinė. Jei randama pakitimų, paimami bioptatai tolimesniam histologiniam ištyrimui. Bioptatai taip pat gali būti paimami ureazės testui. Testas atliekamas endoskopijų kabinete, o rezultatas sužinomas per kelias valandas. Testo metu skrandžio gleivinės gabaliukas įdedamas į konteinerį su šlapalu ir reagentu, kuris reaguoja į pH pokyčius. H. pylori bakterijoms skaidant šlapalą, pH konteineryje tampa šarminis, o tai lemia konteinerio spalvos pokytį“, – apie svarbius diagnostinius testus pasakojo gastroenterologė A. Dikčiūtė.

Kalbant apie endoskopinį tyrimą, jo metu paimtas skrandžio gleivinės gabaliukas yra išsiunčiamas histologiniam ištyrimui. Šio tyrimo metu H. pylori bakterijų ieškoma gleivinės paviršiuje. Histologinio tyrimo metu nustatomos ne tik bakterijos, bet ir su šia infekcija susijusios būklės, tokios kaip atrofinis gastritis, žarninė metaplazija, displazija arba MALT limfoma.

Gydytoja tęsė, jog endoskopinio tyrimo metu galima paimti bioptatus ir mikrobiologiniam H. pylori bakterijų ištyrimui. Šio tyrimo metu bakterijų kultūra auginama mikrobiologijos laboratorijoje. Kadangi minėtas tyrimas brangus, o jo technologija sudėtinga, todėl mikrobiologinis tyrimas klinikinėje praktikoje, kaip teigė gydytoja, skiriamas retai.

„Kvėpavimo ureazės testas paremtas H. pylori bakterijos gebėjimu hidrolizuoti šlapalą į anglies dioksidą ir amoniaką. Šlapalas su pažymėtu anglies atomu duodamas pacientui išgerti. Bakterijai suskaidžius šlapalą, žymėtas anglies atomas iškvepiamas su oru, o tai galima nustatyti analizatoriumi. Aktyvią infekciją diagnozuoti galima radus H. pylori antigeną išmatose, – paaiškino gastroenterologė. – H. pylori diagnostikoje neretai skiriamas H. pylori aktikūnų nustatymas kraujyje. Šis tyrimas nėra brangus ir sudėtingas, todėl yra plačiai taikomas. Šie antikūnai kraujyje randami ne tik sergant aktyvia H. pylori infekcija, bet ir po gydymo susidarius imunitetui, todėl patvirtinti aktyvią infekciją ir skirti gydymą vien šiuo tyrimu nerekomenduojama“.

Kaip dažniausiai ši infekcija gydoma

Visi pacientai, kuriems diagnozuota H. pylori infekcija, pasak gastroenterologės A. Dikčiūtės, yra gydomi antibiotikais, protonų siurbio inhibitoriais, bismutu. Iš šioms vaistų grupėms priskiriamų preparatų sudaroma H. pylori eradikacijos schema. Gydymas gali susidaryti iš kelių schemų skyrimo, jei pirmoji buvo neveiksminga.

Antibiotikai parenkami, atsižvelgiant į vietinį H. pylori bakterijų atsparumą makrolidams, paciento alergiją vaistams ir anksčiau skirtą antibakterinį gydymą. Vienos schemos kursas trunka 10–14 dienų. Galima rasti nemažai alternatyvių H. pylori gydymo būdų, tačiau jie moksliškai nepatvirtinti ir H. pylori bakterijos nesunaikina, todėl kaip gydymo metodai nėra rekomenduojami. 

Ar įmanoma nuo jos apsisaugoti

Specifinių rekomendacijų, kaip apsisaugoti nuo H. pylori infekcijos, kaip teigė gydytoja, nėra. Kol kas nežinoma ir tai, kaip ilgai H. pylori bakterija išlieka gyvybinga aplinkoje. Kadangi H. pylori kultivavimas laboratorijoje yra sudėtingas, tikėtina, kad bakterija neišgyvena už savo šeimininko ribų.

Kaip ir saugantis nuo kitų žarnyno infekcijų, rekomenduojama:

  1. Pakankama rankų higiena, ypač rankų plovimas pasinaudojus tualetu ar slaugant ligonius.
  2. Svarbu negerti potencialiai užteršto vandens ar nevalgyti užteršto maisto.
  3. Svarbu nenutraukti gydymo ir kruopščiai laikytis gydytojo rekomendacijų, eradikuojant (sunaikinant) H. pylori infekciją, o po eradikacijos atlikti kontrolinius tyrimus.

Užsiregistruoti konsultacijai pas gydytoją gastroenterologą galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.