Profilaktinė sveikatos patikra; prostatos patikra / Shutterstock nuotr.

Gydytojas urologas: „Simptomų ignoravimas ir delsimas konsultuotis – tai lyg vaikščiojimas plonu ledu“

manodaktaras.lt
Publikuota: 2023-02-01 12:07
Neretai vyrai į savo sveikatos sutrikimus linkę numoti ranka, manydami, kad tai tik trumpalaikis diskomfortas, kuris galbūt praeis savaime, o pagalbos kreipiasi tik tuomet, kai pasijunta tikrai blogai. „Nordclinic“ gydytojo urologo Algirdo Domarko teigimu, vyrams būtina žinoti ir įsiminti dažniausių ligų simptomus, kad būtų išvengta skaudžių pasekmių. 
Šlapinimosi sutrikimai – vienas dažniausių skundų 

Įprastai pas gydytoją urologą vyrai apsilanko, kai juos atsiunčia šeimos gydytojas – pasiskundus sutrikusiu šlapinimusi, pajutus skausmus, kai jau nebegali kentėti. Prevenciškai dėl prostatos ištyrimo, (nuo penkiasdešimties metų kartą per metus), kreipiasi tik labai maža dalis vyrų. 

Dažniausiai vyrai skundžiasi sutrikusiu šlapinimusi: maudimu, skausmu pilvo apačioje, susilpnėjusia šlapimo srove, naktiniu šlapinimusi, (kai naktį tenka keltis daugiau negu 2–3 kartus), padažnėjusiu arba staigiu noru šlapintis, jausmu, kad sunku ištuštinti šlapimo pūslę. Pasak gydytojo urologo A.Domarko, tai pirmieji simptomai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį ir atlikti tyrimus dėl galimos prostatos patologijos.

Gydytojas urologas Algirdas Domarkas

Gydytojas urologas Algirdas Domarkas

Gerybinė prostatos hiperplazija (GPH), vadinama „padidėjusi prostata“, tai reiškia pernelyg didelį priešinės liaukos išvešėjimą. Didėjant prostatai ji blokuoja kanalą (uretrą), per kurį išteka šlapimas, todėl šlapimo pūslės raumuo turi dirbti sunkiau, o tai sukelia minėtus simptomus. 

Jei vyras jaučia nepilno pasišlapinimo jausmą, arba labai dažnai yra priverstas varstyti tualeto duris, tai reiškia kad šlapimo pūslė nesugeba pilnai išsituštinti šlapinimosi metu. Liekamasis šlapimas gali pakenkti šlapimo pūslei, jos sienelės persitempia, taip pat tai gali turėti įtakos inkstų veiklai, o tai labai greitai gali komplikuotis sunkia šlapimo takų infekcija ar inkstų uždegimu.  

Pastebėjus kraują šlapime – būtina tikrintis tiek vyrams, tiek moterims 

„Labai svarbu nelaukti, jeigu šlapime pastebimas kraujo pėdsakas, pasikeitusi spalva, nes tai vienas iš ryškiausių onkologinių ligų – šlapimo pūslės, inkstų, šlapimtakių vėžio simptomų. Inkstus ir šlapimo pūslę turime visi, dėl to pastebėjus šiuos simptomus pas urologą turi kreiptis ir moterys. Urologas – ne tik vyrų gydytojas“, – atkreipė dėmesį gydytojas urologas A.Domarkas. 

Kokių veiksmų imamasi ir kokie tyrimai atliekami pas gydytoją urologą? Visų pirma, profilaktinio patikrinimo metu atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai (jei prieš tai nebuvo atlikti): PSA (prostatos specifinio antigeno) tyrimas, kreatininas – inkstų funkcijai įvertinti, šlapimo tyrimas. Atliekama išorinių lytinių organų apžiūra, apčiuopa. Echoskopijos metu apžiūrimi inkstai, stebima ar inkstuose nėra darinių, kurių neturėtų būti (inkstų vėžys, cistos). Apžiūrima prostata, matuojamas jos dydis, apžiūrima šlapimo pūslė – jos sienelės, tūris. Matuojamas liekamasis šlapimas. Jei kyla įtarimų, atliekama prostatos apčiuopa vertinant, ar nėra pakitimų, sukietėjimų, nelygumų. Radus nukrypimus nuo normos kraujo tyrimuose, apčiuopos metu gali būti planuojama prostatos biopsija ar prostatos magnetinis rezonansas.  

Gydytojas urologas A.Domarkas pažymėjo, kad jeigu ir būna nustatomas prostatos vėžys, gydymo būdų yra įvairių. Prostatos vėžys yra skirstomas į grupes pagal piktybiškumo laipsnį: žemos, vidutinės ir aukštos progresavimo rizikos. Žemo piktybiškumo prostatos vėžiui gali būti taikoma stebėjimo taktika, o aktyvaus gydymo veiksmų imamasi tik jeigu liga pradeda progresuoti.

„Laiku nustatytas prostatos vėžys šiais laikais yra pilnai išgydomas, kuo ankščiau tai yra padaroma, tuo mažesnė pooperacinių komplikacijų rizika (ligos atsinaujinimo, šlapimo nelaikymo, erekcijos nebuvimo)“, – sakė gydytojas A.Domarkas. 

Nors pagal prevencinę programą prostatą vyrai skatinami pasitikrinti kartą per 2 metus nuo 50-ties, tai daryti reikėtų anksčiau ir dažniau. Jei giminėje yra buvę onkologinių susirgimų atvejų, rekomenduojama profilaktiškai tikrintis nuo 45 metų amžiaus. Kiti rizikos veiksniai yra visi žalingi įpročiai, įtakos vėžio išsivystymui turi vartojamos kancerogeninės medžiagos, nesveika mityba, gretutinės ligos. 

Pas gydytoją atlydi ir susirūpinusios antrosios pusės 

Pasak gydytojo urologo A.Domarko, kaip moterims atliekama krūtų ar gimdos kaklelio patikra, taip ir vyrams prostatos tyrimai yra nepaprastai svarbūs, nes prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga. Vyrai delsia, nenori kalbėti apie patiriamą diskomfortą, o ir prevencinės apžiūros baiminasi dėl galimo skausmo, tačiau tyrimai nėra skausmingi ir užtrunka vos kelias minutes.

„Deja, savo sveikata vyrai rūpinasi nepakankamai, dažnai – per vėlai, o tuomet dėl sveikatos sutrikimų nukenčia ir šeimyninis, intymus gyvenimas. Kartais būtent antrosios pusės juos skatina pasitikrinti ir net atlydi pas gydytoją, papasakoja apie nusiskundimus, nes žmonos pastebi, kad vyras elgiasi neįprastai, dažniau šlapinasi, o pats vyras nesuka dėl to sau galvos, su diskomfortu susigyvena, nes neįtaria nieko blogo“, – sakė gydytojas urologas A.Domarkas. 

„Vyrai pamiršta, kad laikas sau yra ne tik laisvalaikis, sportas, sveika mityba, pirmiausiai tai yra įsiklausymas į savo kūną – kokius signalus jis siunčia. Todėl svarbu ne tik stebėti ir fiksuoti simptomus, bet ir prevenciškai pasitikrinti, taip užkertant kelią ligoms ir stresui, nes žinodami, kad esame sveiki, galime būti ramūs“, – sakė gydytojas urologas A.Domarkas.