Fizinis aktyvumas tiksliausiai prognozuoja gyvenimo trukmę
Tyrime dalyvavo beveik 3 tūkst. amerikiečių nuo 50 iki 84 metų. Tyrėjai pagal apklausų atsakymus, medicininius įrašus ir laboratorinių tyrimų rezultatus vertino daugiau kaip 30-ies veiksnių įtaką mirštamumui per artimiausius 5 metus. Tyrimo dalyviai taip pat po savaitę dėvėjo judėjimą fiksuojančius prietaisus.
Rezultatai rodo, kad fizinis aktyvumas geriau nei kiti rodikliai galėjo nusakyti mirštamumo riziką. Labiausiai nustebinęs rezultatas, pasak tyrėjų, kad dienos fizinio aktyvumo duomenys, atsiųsti iš dalyvio dėvimo prietaiso, prognozės tikslumu pralenkė kitus mirštamumo rizikos veiksnius – amžių, sergamumą vėžiu, diabetu, rūkymą.
Mirštamumo rizikos prognozė iš dėvimų prietaisų surinktų duomenų apie fizinį aktyvumą buvo 30 proc. tikslesnė nei su rūkymu susijusi informacija ir 40 proc. tikslesnė nei širdies ligų ar vėžio istorijos.
Tiksliausias mirštamumo prognozinis rodiklis buvo visas dienos fizinis aktyvumas, po to – amžius, trečioje vietoje – laikas, praleistas užsiimant vidutinio ar didelio intensyvumo fizine veikla.
Mokslininkai pabrėžia, kad jų tyrimas patvirtina ryšį tarp fizinio aktyvumo ir mirštamumo rizikos trumpuoju laikotarpiu tarp vyresnių žmonių. Tačiau šie duomenys negarantuoja, kad žmogaus mirštamumo rizika sumažės daugiau judant.
Vis dėlto fizinis aktyvumas – veiksnys, kurį galima pakeisti, skirtingai nei amžius ar genetika. Šios išvados papildo kitus tyrimus, pabrėžiančius fizinio aktyvumo svarbą gyvenimo trukmei, tačiau šis tyrimas – pirmasis toks, kuris įrodo, kad dėvimos technologijos dėka mirštamumo riziką galima tiksliau apskaičiuoti nei kitais įprastais būdais.
Parengė Monika Kairienė pagal medicalnewstoday.com
