Mergina miške

Draudimas nuo infekcinių ligų – patikima apsauga gamtoje

manodaktaras.lt
Publikuota: 2020-04-24 13:13
Atšilus orams bunda gamta, o kartu su ja daugėja ir šiltajam metų laikui būdingų susirgimų. Apie tai, kokiomis ligomis šiltuoju metų laiku užsikrečia Lietuvos žmonės ir kaip jų reikėtų saugotis, pasakoja draudimo bendrovės „Gjensidige“ Sveikatos, kelionių ir asmens žalų skyriaus vadovė Ana Taraitienė.
Papasakokite, kokios ligos dažniausiai pasitaiko atšilus orams?

Šių metų pavasaris yra išskirtinis, tačiau žmonės ir karantino laikotarpiu stengiasi ištrūkti į gamtą – pasivaikščioti ir įkvėpti gryno oro atokiai nuo kitų miške ar parke. Bet išsiruošusius į gamtą noriu paraginti suklusti, nes būtent šiuo laikotarpiu, šylant orams, padažnėja erkių įsisiurbimų ir jie gali baigtis Laimo liga arba erkiniu encefalitu. Žiema buvo itin šilta, todėl erkės net nebuvo užmigusios, o dabar prasideda jų aktyvusis laikas.

Mūsų statistika rodo, kad pusę visų susirgimų infekcinėmis ligomis sudaro Laimo liga, beveik dešimtadalį – erkinis encefalitas. Pastarasis yra itin sunkiai išgydomas, todėl reikėtų pasirūpinti pačia svarbiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepais. O štai iš anksto apsisaugoti nuo Laimo ligos galimybių nėra. Ją susirgus skiriamas medikamentinis gydymas.

Vykstant į gamtą reikėtų imtis priemonių: dėvėti šviesią aprangą, grįžus – atidžiai apžiūrėti kūną, reguliariai tikrinti po lauką lakstančius naminius gyvūnus, nes jie erkę gali parnešti į namus.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Sveikatos, kelionių ir asmens žalų skyriaus vadovė Ana Taraitienė.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Sveikatos, kelionių ir asmens žalų skyriaus vadovė Ana Taraitienė.

Kokie dar nemalonūs netikėtumai šiuo metų laiku žmonių tyko gamtoje?

Gamtoje pavasarį išties suaktyvėja ne tik erkės – padaugėja ir kitų gyvūnų, vabzdžių atakų. Prasidėjus uogų sezonui galimi susitikimai su gyvatėmis, nes jos mėgsta šiltas ir saulėtas vietas. Užminta ar suerzinta angis gali žaibiškai kirsti ir skaudžiai įkąsti. Įkandusi paprastoji angis išskiria nuodus. Tokie įkandimai nėra mirtini, tačiau kiekvienais metais po susitikimo su gyvatėmis Lietuvos žmonėms prireikia medikų pagalbos, pasitaiko ir infekcijų.

Pavojingi ir vabzdžių sugėlimai, o širšių ir vapsvų antskrydžių reikėtų saugotis labiausiai. Greitos reakcijos ir itin skubios pagalbos reikia, jeigu vabzdys įgėlė į burną, kaklą, galvą. Šiuos įgėlimus dažniausiai lydi didesni tinimai, jie gali apsunkinti kvėpavimą, sukelti dusulio priepuolį, galvos svaigimą, o kartais išsivysto ir infekciniai padariniai. Kyla didesnis pavojus, jeigu užpuola ir sugelia daugiau nei vienas vabzdys: tuomet į organizmą patenka daugiau nuodų ir reakcijos gali būti stipresnės ar net pavojingos gyvybei. Pirmiausia svarbu pašalinti geluonį ir sugeltą vietą papurkšti antiseptikais. Taip pat įvertinti, ar reikalinga medikų pagalba.

Ar šiltuoju metų laiku padaugėja apsinuodijimų?

Deja, vasarą padaugėja apsinuodijimų maistu, ypač tais produktais, kurie šilumoje greitai genda. Mėsos ir pieno produktus reikėtų laikyti tinkamoje temperatūroje ir nuolat tikrinti jų galiojimo laiką. Vasarą mėsoje gerokai intensyviau dauginasi bakterijos, todėl daugėja salmoneliozės, trichineliozės, kitų infekcinių žarnyno ligų. Bakterijos pavojingos ir žuvyje, kiaušiniuose. Rudenį atsiranda dar viena grėsmė – apsinuodijimas grybais: jis irgi gali būti mirtinai pavojingas.

Kokios kitos infekcinės ligos būdingos šiam metų laikui?

Žmonės jau pradėjo sodybų ir sodų lankymo sezoną, pamažu kimba į žemės darbus. Kapstantis daržuose, gėlynuose ar ūkyje svarbu saugotis smulkių sužalojimų, nes žaizdas užteršti sodo ar daržo žeme yra ypač pavojinga – kyla grėsmė užsikrėsti stablige. Ja galima užsikrėsti ir smėlio dėžėse bei paplūdimiuose. Stabligė yra bakterijų sukeliama infekcinė liga, kuria užsikrėtus galimos sunkios komplikacijos ar net mirtis. Ši infekcija pasireiškia raumenų spazmais. Taigi, dirbant sode ar darže itin svarbu saugoti rankas ir kojas, o patikimiausia stabligės profilaktikos priemonė yra skiepai.

Kaip žmonės galės pasinaudoti draudimu nuo infekcinių ligų? Kodėl jis naudingas?

Šis draudimas ypač naudingas šylant orams, kai žmonės daugiau laiko praleidžia gamtoje ir kyla didesnė infekcinių ligų rizika. Apsidraudus nuo infekcinių ligų, draudimo išmoka yra išmokama pateikus medicininius dokumentus su infekcinės ligos diagnoze. Draudimo išmoką žmogus gali panaudoti taip, kaip jam atrodo naudingiausia. Vieni ją skiria reabilitacijai po infekcijos ir organizmo stiprinimui, kiti renkasi mokamas gydytojo konsultacijas ar kitas paslaugas, o būna ir taip, kad sveikdamas žmogus įsigyja tai, kas jam teikia džiaugsmo ir padeda atsistoti ant kojų po ligos.

Susirgus infekcine liga, draudžiamąjį įvykį užregistruoti labai paprasta: tereikia „Gjensidige“ savitarnos sistemoje suvesti informaciją ir pateikti ligos dokumentus. Draudžiamieji įvykiai išnagrinėjami ir žala apsidraudusiajam atlyginama per savaitę.