Atopinis dermatitas: kaip numalšinti įkyrų niežulį?

Pasak doc. Anželikos Chomičienės, stresas irgi gali būti vienas iš veiksnių, kurie paūmina šią ligą. Asmenys, kurie serga sunkia atopinio dermatito forma, neretai linkę nerimauti ir stresuoti, tokiu būdu patenkama tarsi į užburtą ratą, iš kurio išeiti nėra taip lengva, todėl būtina įvairių specialistų pagalba.

Kaip atpažinti atopinį dermatitą?

Didžiajai daliai pacientų, kaip teigė gydytoja dermatovenerologė Inga Kisielienė, simptomai prasideda dar kūdikystėje arba ikimokykliniame amžiuje. Tačiau pasitaiko atvejų, kai atopinio dermatito požymiai išryškėja tik suaugusiame amžiuje.

„Ant vaiko kūno odos tėvai pirmiausia pastebi raudonas pleiskanojančias dėmes, kurios gali niežėti. Niežėjimas paprastai paūmėja po kelių savaičių nuo dėmių atsiradimo. Tai vienas pagrindinių atopinio dermatito simptomų. Dėl to kūdikis tampa neramus, verksmingas, blogai išsimiega naktį“, – pasakojo gydytoja.

Vaikui atopinės dėmės gali lokalizuotis visame kūne, bet dažniausiai tose vietose, kurios turi didesnį kontaktą su aplinka, arba ten, kur oda labiau trinasi. Jei pastebite, jog mažylio skruostai tapo itin ryškios raudonos spalvos, jau galima įtarti atopinį dermatitą. Sausų pleiskanojančių bėrimų paprastai atsiranda ant vaiko rankų ir kojų, alkūnių srityje, ant nugaros ir pilvo.

Suaugusiame amžiuje atopiniai bėrimai labiau išryškėja lenkiamuosiuose odos paviršiuose, ne tik ant alkūnių ar kelių, bet ir ant plaštakų, veido ir kt.

Jei tinkamai prižiūrite odą, simptomai silpnėja – kartu gerėja ir gyvenimo kokybė.

Kuo atopinis dermatitas skiriasi nuo įvairių alergijų?

Statistiniais duomenimis, didžioji dalis pacientų, susirgusiu atopiniu dermatitu kūdikystėje, ligą gali „išaugti“ iki paauglystės, tačiau polinkis į egzemas, kitus dermatitus bei gretutines alergines ligas visgi išlieka.

„Alergijos ir atopinis dermatitas tarpusavyje persipina. Alergija – tai stipri imuninės sistemos reakcija į aplinką. Sergant atopiniu dermatitu, imuninė sistema reaguoja į įvairias dirginančias medžiagas ir tai pasireiškia odoje. Viena iš teorijų, kodėl žmogus staiga tampa alergiškas maistui – jo oda yra nesveika, t.y., tarp odos ląstelių esantis „cementas“ yra ištrupėjęs, todėl visi alergenai ir dirgikliai, patenkantys giliai į odą, kontaktuoja su imuninės sistemos ląstelėmis. Jos tai supranta kaip blogį ir savo ruožtu ima kovoti, pvz. su maisto baltymu, tokiu būdu naikindamos ir aplinkines odos ląsteles. Dažniausiai bėrimai pasireiškia tose kūno vietose, kur oda ploniausia“, – paaiškino prof. Laura Malinauskienė.

Taigi, turint nesveiką, pažeistą atopinę odą, labai dažnu atveju išsivysto ir alergija, pvz. kiaušiniui, karvės pienui, braškėms ir pan. Nors odos būklė ilgainiui ir pagerėja, tačiau, pasak gydytojos, vėliau gali atsirasti alergija įkvepiamiems alergenams ar dulkių erkutėms, alerginė ar bronchinė astma ir pan.

Kas padeda sumažinti niežulį ir odos bėrimus?

Odos niežėjimas dažniausiai sustiprėja nakties metu, todėl žmogus pabunda suirzęs, neišsimiegojęs, nusikasęs odą. Kaip sau padėti? Pasak gydytojos doc. A.Chomičienės, tai priklauso nuo to, kokios formos (lengvos ar sunkios) yra atopinis dermatitas.

Visiems atopiškiems pacientams gydytoja pataria pradėti nuo bazinio gydymo, naudojant emolientus – odą drėkinančias priemones, siekiant atstatyti pažeistą odos struktūrą. Taip pat patartina naudoti ir specialius prausiklius, kad oda greičiau atsigautų. To dažniausiai pakanka esant lengvai ligos formai.

Bet jei pastebima, jog šios priemonės yra nepakankamai veiksmingos, skiriami gydomieji tepalai, kurie būna kelių rūšių: steroidiniai tepalai bei vietiniai kalcineurino inhibitoriai, pasižymintys priešuždegiminiu poveikiu ir tinkami lengvam ar vidutinio sunkumo atopiniam dermatitui gydyti.

„Kai kuriais atvejais gali būti taikomas imunosupresinis gydymas, kurio metu slopinami ūmios alerginės bei rimtos imuninės reakcijos. Tačiau yra pacientų, kurie mano, kad užtenka išgerti vaistų nuo alergijos ir atopinis dermatitas dings, bet taip nėra. Antihistamininiai vaistai gali sumažinti patį niežulį, bet nepanaikina odos uždegimo. Tad svarbiausia yra tinkama odos priežiūra“, – pabėžė gydytoja alergologė.

Jau kelerius metus Lietuvoje naudojami nauji efektyvūs vaistai, sergant atopiniu dermatitu. Gydytojų teigimu, šie vaistai yra tinkami tiek vaikams, tiek suaugusiems (vaikams nuo 12 m. jie yra kompensuojami) – mažina niežulį ir efektyviai slopina uždegimą.

Tėvų baimės

Kaip pasakoja vaikų gydytoja dermatovenerologė I.Kisielienė, neretai tėvai atveža vaikus su itin išbertu kūnu, o tai dažniausiai yra nepakankamo gydymo pasekmė.

„Kažkodėl tėvai baiminasi tepti vaikams gydomuosius vaistus ir ši baimė yra pakankamai paplitusi. Būna, jog nuo paskirtų vaistų naudojimo juos atkalbėjo artimieji ar draugai. Tačiau noriu pabrėžti, jog adekvatus odos gydymas yra labai svarbus. Tai yra viena pagrindinių priemonių ne tik šiuo metu valdyti atopinį dermatitą, bet ir sumažinti tikimybę, jog ateityje užaugęs žmogus netaps alergiškas. Jei gerai prižiūrime odą, simptomai silpnėja, kartu gerėja ir gyvenimo kokybė“, – patarė gydytoja.

Kaip numalšinti ūmų niežulį? Pasak dermatovenerologės, nėra vieno stebuklingo vaisto, todėl labai svarbus tinkamas odos uždegimo mažinimas: „Visgi jei žmogus laikosi visų rekomenduojamų priemonių, prižiūri odą, tačiau staiga niežulys paūmėja, pvz. labiau sustresavus ar kitose situacijose, ir norisi pasikasyti, visgi patarčiau odą stipriai paplekšnoti, nes sukeliant lengvą skausmą, sumažiname niežėjimo pojūtį. Taip pat naudinga ant niežtinčios vietos uždėti šaltą kompresą. Jei vaikas kasosi per miegus, galite užmauti medvilnines pirštinaites“.

Galimos atopinio dermatito komplikacijos

Jei į šios ligos gydymą pacientas žiūri „pro pirštus“, gali grėsti rimtos komplikacijos. Pirmiausia, padidėja įvairių infekcijų tikimybė. Kaip teigė prof. L.Malinauskienė, ant daugumos atopiniu dermatitu sergančiųjų odos galima rasti auksinį stafilokoką, kuris gali sukelti pūlingą uždegimą.

„Atopiški asmenys turi sutrikusį imunitetą prieš virusines ligas, ypač prieš herpes virusų šeimą. Kuo mažesnis vaikas, tuo herpes jam gali būti labiau išplitęs, nes dar nepakankamai susiformavusi imuninė sistema. Galimos ir kitos komplikacijos: plečiasi alergijų spektras, gali atsirasti alerginis rinitas, bronchinė astma ir kt. Tyrimais įrodyta, jog tiems asmenims, kurie nesilaiko paskirto gydymo, po keliasdešimt metų gali išsivystyti išeminė širdies liga, didesnė insulto ir infarkto tikimybė“, – sakė gydytoja alergologė.