Ar vitaminai ir maisto papildai gali padėti vaikams išvengti peršalimo ligų?
Indrė Plėštytė-Būtienė
Vasara, ruduo – šviežių daržovių, vaisių metas. Ar vaikams gali trūkti vitaminų?
Bet kokia nesubalansuota mityba, netinkamas gyvenimo būdas – tai ir lemia įvairių vitaminų trūkumą. Klaidingai manoma, kad štai vasarą privalgysim uogų, daržovių ir prikaupsime vitaminų visiems metams. Neįmanoma! Reikia kiekvieną dieną sveikai maitintis, kad gautume būtiną kiekį įvairių vitaminų.
Labai dažnai pastebiu, kad, tarkime, kalbant apie vitaminą C, tėvai vos ne kilogramais vaikams bruka braškes, žemuoges, įvairius vaisius, todėl pasireiškia nepageidaujamos reakcijos dėl pernelyg didelio kiekio vitaminų, bet laukiamo efekto nėra. Rudenį vaikai pradeda eiti į darželį ir vis tiek suserga. Tėvai labai nusivilia: tiek daug uogų valgėme, o vaikas vis tiek serga. Labai elementaru, jeigu užvakar valgė uogas, vitaminų buvo užtektinai, bet šiandien jų jau trūks, jeigu negaus su šios dienos maistu.
Kokie simptomai išduoda galimą vitaminų stygių?
Vitaminai dalyvauja įvairiose mūsų organizmo cheminėse reakcijose. Nežymus trūkumas kurio nors elemento neišbalansuos viso organizmo. Mūsų imuninės ir fermentinės sistemos visada turi atsarginius variantus. Vitaminų trūkumą išduoda bendra savijauta ir žmogaus išvaizda: silpnumas, odos sausumas, pleiskanojimas, lūpų kampučių įtrūkimai, silpnesni plaukai ir nagai. Pasižiūri į vaiką ir jis neatrodo sveikai.
Aš paprastai sakau, kad jau reikia tuo susirūpinti, kai susirgęs vaikas negali ilgai pasveikti, kai liga užsitęsia: tęsiasi karščiavimas, jeigu kosėja, tai kosulys ilgas, nerimsta, neproduktyvus. Matosi, kad vaikas yra išsekęs, neturi jėgų ir imuninės sistemos resursų kovoti su liga. Tada jau tikrai akivaizdu, kad vaikams trūksta maistinių medžiagų: mineralų ir vitaminų. Tam, kad pilnai susiformuotų imuninės ląstelės, gleivinių apsaugoje dalyvaujantys komponentai, kad galėtų kovoti su infekcija.
Dažnai tėvai klaidingai mano, kad, jeigu vaikas dažnai serga, pavyzdžiui, sloga kartojasi kas dvi savaites, jie nusprendžia, kad jam trūksta vitaminų. Deja, vitaminai neapsaugos nuo ligos. Jie padeda kūnui kovoti su liga, kai organizmą vargina infekcija, jie dalyvauja visuose organizmo fiziologiniuose procesuose – tad ir imuninės sistemos veikloje.
Jūsų praktikoje kokių vitaminų visgi trūksta Lietuvos vaikams? Gal vitamino D?
Darome nemažai tyrimų ir tikrai pastebime, kad vitamino D trūksta. Jis būtinas ir imuninei sistemai, ir raumenų tonusui, netgi tam, kad susirgęs vaikas būtų stiprus ir pvz. galėtų išsikosėti. Jis svarbus ir lėtinių ligų profilaktikai. Reikėtų ir žuvų taukų, t.y. polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, nes jos svarbios vaikų nervų sistemos tinkamam vystymuisi. Dėl visų kitų vitaminų – reikia vertinti individualiai.
Aš esu prieš, kai tėvai duoda multivitaminus kiekvieną dieną profilaktiškai, nes neva taip jiems ramiau. Visgi reikėtų įvertinti kiekvieno vaiko būklę. Tarkime, jeigu yra augimo skausmai, gali būti kalcio, magnio ir kitų mikroelementų trūkumas. Vasarą daugelis vaikų ištįsta, atėjus rudeniui vakarais pradeda skųsti kojų skausmais. Reikėtų pasirūpinti, kad netrūktų mineralų.
Su vitaminu C reikėtų elgtis atsargiai. Visas mūsų maistas yra perpildytas šiuo vitaminu, o šiais laikais vaikai, kurie lanko darželius, gauna pakankamą kiekį daržovių ir vaisių, tad jo stygiaus kasdienėje mityboje tikrai nėra.
Daugelis tėvų rūpinasi, ar vaiko organizme yra pakankamas kiekis geležies, tad, atlikus kraujo tyrimą, būtinai paklausia, koks hemoglobinas. Mažakraujystė nėra tiek plačiai paplitusi, kad tėvams reikėtų nerimauti. Čia nuo senų laikų besitęsiantis mitas, jeigu vaikas nevalgo mėsos, tai būtinai susirgs mažakraujyste. Tyrimai rodo, kad vaikai, ypač mažiukai net ir nevalgydami mėsos, geležies turi pakankamai. Tad be reikalo, nepasitarus su gydytoju, geležies preparatų duoti nereikėtų
Kokie tyrimai yra būtini, jeigu kyla įtarimas, kad visgi trūksta?
Pagrindinis tyrimas ir yra kraujo tyrimas. Tik primenu, jog rengiantis išsitirti vitaminą D, reikėtų kelias savaites jo neduoti, kad tyrimas būtų tikslus. Visada verta pasitarti su vaiko gydytoju, kokius tyrimus verta pasidaryti ir kokia procedūra.
Dažniausiai tiriame, ar netrūksta kalcio, magnio, geležies, vitamino D. Kartais pasižiūrime ir B grupės vitaminus, jeigu matome, kad vaiko mityba yra skurdi, jeigu jis yra labai jautrus, nes B grupės vitaminai subalansuoja nervų sistemą. Kaip ir polinesočiosios riebiosios rūgštys. Patariame tėvams, kurių vaikai ilgai sėdėjo karantine, pasirūpinti, kad netrūktų būtent šių medžiagų.
Ar vitaminų, maisto papildų vartojimas gali sustiprinti vaikų atsparumą peršalimo ligoms?
Jeigu būtų išrasta tokia stebuklinga tabletė, kurią išgėrus, vaikai nustotų sirgti, tai mes visi apie tai žinotume. Deja, mūsų imuninė sistema yra labai sudėtinga. Kad užkluptų liga, turi susiklostyti tam tikros aplinkybės: vaikas turi „norėti“ susirgti ir turi atsidurti šalia ligos sukėlėjo. Vitaminai ir maisto papildai tikrai negali nuo to apsaugoti ir užkirsti ligai kelio.
Pirmiausia reikia įvertinti, kur yra jautriausia vaiko imuninės sistemos vieta. Gal vaikas yra toks pažeidžiamas, kad suserga vos tik kažkas šalia nusičiaudi. Tai liudija, kad vaiko imuninė sistema yra „naivi“ ir neatpažįsta pavojingų virusų. Tokiu atveju verta pastiprinti vaiko gleivinių apsaugą, kad jos nebūtų išdžiūvusios ar paburkusios. Rudenį prasideda piršto-nosies sindromas, kaip aš juokaudama vadinu. Jeigu vaikas krapšto nosį, tai reiškia, kad jos gleivinė yra išdžiūvusi, tad virusai greičiau pateks į organizmą, nes nebus pakankamai imuninių ląstelių, kurioms reikia gleivių, kad jos būtų aktyvios. Jeigu gleivių nėra, organizmas sureaguos jautriau. Ir jokie vitaminai čia jau nepadės.
Kai virusas patenka į organizmą, prasideda imuninis procesas, kurio metu bandoma pašalinti ligos sukėlėją. Tad čia itin svarbūs vitaminai. Jeigu jų bus pakankamai, vaikas gali ir nepradėti sirgti, nes jo imuninė sistema turės resursų. Jei vietinės gleivinės susitvarko, imuninių ląstelių pakanka, įvairių cheminių junginių irgi pakanka, virusas toliau ir nebenukeliauja. Visgi vitaminų ligos metu duoti nerekomenduočiau, nes kai vaikas serga, vitaminai apkraus virškinimo sistemą, o ji itin svarbus imuninės sistemos komponentas.
Ar vitaminus, maisto papildus galima vartoti nepasitarus su gydytoju, nors juos galima įsigyti ir be recepto?
Taip, tai yra problema, kad tėvai vaistinėse perka nereceptinius papildus ir reikia, nereikia, duoda vaikams, kad tik jie nesirgtų. O rinka reaguoja į tokią paklausą, tai vaistinėse atsirado gausybė neva imunitetą stiprinančių papildų ir vitaminų, kurie kaip panacėja apsaugos nuo peršalimo ligų. Tėvai priperka skirtingų rūsių ir duoda vaikams net ne po vieną, o kelis preparatus, nesusimąstydami, kad jie visgi yra cheminiai junginiai. Jie gali vaikams pakenkti.
Tad prieš imantis tokios iniciatyvos, rekomenduočiau pasitarti su vaiko gydytoju, ar tikrai reikia. Gal tokiu būdu tėvai „gydo“ savo nerimą ir baimes, kad tik vaikas nesusirgtų, paversdami jo organizmą cheminių medžiagų kokteiliu.
Ar savavališkas vitaminų ir maisto papildų vartojimas yra pavojingas? Kas nutinka, jeigu jų organizme susikaupia per daug?
Maisto papildai nėra vaistai, tai yra maistas. Nesunku įjungti vaizduotę ir pagalvoti, kas galėtų nutikti, jeigu suvalgytume 5 kg. mandarinų. Greičiausiai, vemsime, viduriuosime, galimai išbers odą. Analogiškai yra su maisto papildais. Jeigu suvartosime per daug, tai gali būti pavojinga.
Visgi labai sunku apskaičiuoti, koks maisto medžiagų kokteilis susidaro vaiko organizme, nes jis su maistu gauna daug maisto priedų. Jeigu geria vaistus, jie irgi papildo šį „kokteilį“. Kvėpuodamas vaikas įkvepia toksinų, nes gyvename gana užterštoje aplinkoje. Ir dar maisto papildai, kurie pagaminti dirbtiniu būdu. Niekas negali to „koktelio“ įvertinti, apskaičiuoti, todėl lieka nežinia, kada jau bus tas paskutinis lašas, kai kuris nors elementas reikšmingai viršys leistiną ir nepavojingą ribą. O juk tas perviršis gali pasireikšti įvairiais sutrikimais ir ligomis.
O medikai konstatuoja, kad vaikų, besiskundžiančių įvairiais virškinimo sistemos sutrikimais, gerokai padaugėjo. Pilvo skausmai, išsipūtęs pilvas, sutrikęs tuštinimasis, refliuksai, toksikacijos – tokių skundų anksčiau būdavo gerokai mažiau. Tad vietoj saujos maisto papildų patarčiau kiekvieną dieną valgyti sveiką, subalansuotą maistą, nes joks cheminis „kokteilis“ to nepakeis.
Vaikų ligų gydytoja, vaikų pulmonologė-alergologė Indrė Plėštytė – Būtienė konsultuoja „Vaikų klinikoje „Mama, aš sergu“
