Apendikso nauda: paneigta teorija, jog tai – tik rudimentinis organas
Kur yra apendiksas ir kokia jo funkcija?
Apendiksas yra apatinėje dešinėje pilvo srityje, kurią medikai dažnai vadina McBurney tašku. Jei jį spaudžiant, atsiranda skausmas arba jautrumas, gydytojas gali įtarti apendicitą.
Piršto formos apendiksas yra prijungtas prie storosios žarnos dalies, vadinamos akląja žarna – nedidelio maišelio, kuris paprastai laikomas storosios žarnos pradžia.
Virškinamojo trakto raumenys, taip pat hormonai ir fermentai, kuriuos gamina ši sistema, leidžia virškinamajam traktui skaidyti ir apdoroti maistą. Tačiau apendiksas neprisideda prie tiesioginio virškinimo proceso.
Ilgą laiką buvo neaišku, koks apendikso vaidmuo organizme, tad jo pašalinimas neturėtų kokių nors neigiamų pasekmių sveikatai. Daugelį metų mokslininkai manė, kad apendiksas yra vestiginis organas, t.y. toks, kuris per šimtmečius evoliucijos prarado savo pirminę funkciją.
Ekspertų teigimu, jokie kiti žinduoliai neturi apendikso, išskyrus mūsų artimiausius beždžionių giminaičius. Be to, augalais mintančių žinduolių akloji žarna yra daug didesnė nei žmonių. Tuo remdamasis Čarlzas Darvinas iškėlė teoriją, kad mūsų tolimi protėviai taip pat turėjo didelę akląją žarną, todėl galėjo maitintis lapais kaip dabartiniai žolėdžiai.
Tačiau kai šie protėviai perėjo prie mitybos, pagrįstos vaisiais, kuriuos lengviau virškinti, jų aklosios žarnos sumažėjo. Č.Darvinas manė, kad apendiksas tėra susitraukusi aklosios žarnos dalis, kurios evoliucija visiškai nepanaikino.
„Saugių namų“ teorija
Šių laikų mokslininkai mano, kad apendiksas vis dėlto nėra toks jau nenaudingas ir gali padėti mūsų žarnynui atsigauti po bet kurios virškinamojo trakto ligos. Mat nustatyta, jog apendikse yra tam tikros rūšies audinių, susijusių su limfine sistema, kurioje yra baltųjų kraujo kūnelių, reikalingų kovai su infekcijomis. Pastaraisiais metais mokslininkai nustatė, kad limfinis audinys skatina kai kurių naudingų žarnyno bakterijų, kurios atlieka svarbų vaidmenį žmogaus virškinimui ir imunitetui, augimą.
Tyrimai taip pat parodė, kad žarnyno gleivinėje yra bioplėvelė, arba plonas mikrobų, gleivių ir imuninės sistemos molekulių sluoksnis, o šios bioplėvelės, atrodo, labiausiai išreikštos apendikse.
Pagal vadinamąją „saugių namų“ teoriją, apendiksas apsaugo naudingų žarnyno bakterijų rinkinį, kai tam tikros ligos sunaikina jas iš kitų virškinamojo trakto vietų. Kai imuninė sistema atsikrato infekcijos, bakterijos išsiveržia iš apendikso biosistemos ir vėl kolonizuoja žarnyną.
2016 m. paskelbtoje tyrimų apžvalgoje gauta išvada, kad apendiksas yra ne rudimentinis organas, kaip daugelį metų buvo manoma, o svarbi imuninės sistemos dalis.
Mokslininkai neseniai nustatė, kad daugybė gyvūnų, įskaitant žmogbeždžiones, kitus primatus, oposumus ir kai kuriuos graužikus, turi struktūras, panašias į apendiksą. Atrodo, kad apendiksas galėjo nepriklausomai evoliucionuoti skirtinguose gyvūnuose mažiausiai 32 kartus istorijos eigoje, o tai rodo, kad šis organas atlieka svarbią funkciją.
Kada įtarti apendicitą
Kai apendikse prasideda infekcija ir kyla uždegimas, susergama apendicitu. Tai liga, kurią dažnai sąlygoja pilvo infekcija arba tam tikra kliūtis, užblokavusi apendikso angą.
Apendiksą užkimšti gali:
- kietos išmatos
- žarnyno parazitai
- įvairūs praryti smulkūs daiktai (svetimkūniai)
- pilvo trauma
- virškinamojo trakto opos
- išsiplėtęs apendikso limfinis audinys
Dėl infekcijos ar obstrukcijos apendikse esančios bakterijos tampa nekontroliuojamos, o organas gali prisipildyti pūlių.
Prasidėjus apendicitui:
- dažnai jauntamas stiprus skausmas apatinėje dešinėje pilvo pusėje
- vėmimas
- viduriavimas
- pilvo skausmas, atliekant staigius judesius
- karščiavimas
Dažniausiai apendiksas pašalinamas (atliekama apendektomija), tačiau pastaruoju metu vis dažniau infekcijai gydyti gali būti rekomenduojamas antibiotikų kursas, išvengiant chirurginės intervencijos. Tačiau gydymas, žinoma, priklauso nuo atvejo sunkumo ir kitų paciento sveikatos veiksnių.
Jei į apendicito simptomus nereaguojama arba per vėlai kreipiamasi į medikus, spaudimas apendikse gali didėti ir galiausiai – plyšti. Tuomet turinys pasklinda po visą pilvo ertmę ir gali užkrėsti pilvaplėvę. Pilvaplėvės infekcija, vadinama peritonitu, savo ruožtu gali sukelti sepsį.
Parengta pagal: everydayhealth.com
