Apėmė rudeninė depresija? Psichiatrė G. Grigentytė pataria, kaip sau padėti

„Rudeninė depresija, kuri anglakalbėje literatūroje dar vadinama žiemos depresija (angl. winter depression), labiau būdinga žmonėms, gyvenantiems Šiaurėje, o pietiečiams ji retesnė. Sezoninius nuotaikos sutrikimus kenčia apie 3–6 proc. asmenų, o nesunkūs sezoniniai nuotaikos pokyčiai būdingi dar apie 10 proc. populiacijos“, – sakė gydytoja.

Lietuvoje rudens – pavasario mėnesiais dienos būna trumpos, rytai ir vakarai – tamsūs, žiemos mėnesiais saulės matome labai nedaug, tad ir sezoninės depresijos tikimybė yra didesnė.

Kadangi psichiatrijoje nėra išskiriama atskiros rudeninės depresijos diagnozės ir ji koduojama taip pat, kaip ir visos pasikartojančios depresijos, kaip teigė psichiatrė G. Grigentytė, tikslių duomenų apie šio sutrikimo paplitimą Lietuvoje ir nėra: „Klinikinėje praktikoje neretai susiduriame su asmenimis, kurie kreipiasi dėl nuotaikos sutrikimų, kuriems būdingas sezoniškumas. Kartais apie tai informuoja depresija sergančio žmogaus artimieji, kurie tam tikrais atvejais lengviau pastebi pasikeitusį artimojo elgesį ir savijautą“.

Dažniau serga moterys

Rudeninė depresija, kaip pastebima, yra kelis kartus dažnesnė moterims nei vyrams. Tai, anot gydytojos, gali būti paaiškinama tuo, kad vyrai vis dar rečiau linkę pripažinti kenčiantys ir kalbėti apie savo emocinius sunkumus, jie rečiau kreipiasi į specialistus dėl nuotaikos sutrikimų gydymo.

Sezoniniai nuotaikos sutrikimai dažniausiai prasideda jauname amžiuje (20 – 30 metų), tačiau gali būti diagnozuojami, tik praėjus ne vieneriems metams nuo susirgimo pradžios, todėl jie nėra amžiui specifiški.
Žmonės dažnai nuvertina sekinantį energijos trūkumą (o visai be reikalo), sunkumą dirbti, nenorą bendrauti, padidėjusį poreikį daugiau laiko praleisti lovoje, užkandžiauti, kaip normalų sulėtėjusį ritmą rudens – žiemos metu ir tik po ilgo laiko, jų kančioms sustiprėjus, nusprendžia pasikonsultuoti su specialistais.

Kas daro didžiausią įtaką rudeninės depresijos pasireiškimui

Pasak psichiatrės G. Grigentytės, sezoninių nuotaikos sutrikimų priežastys išlieka ne iki galo ištirtos. Dabartiniu mokslininkų požiūriu, rudeninė depresija gali turėti biologinį pagrindą ir atsirasti dėl nepakankamos saulės šviesos rudens ir žiemos mėnesiais – tam tikriems asmenims gali sumažėti serotonino aktyvumas. Serotoninas yra neurotransmiteris, susijęs su nuotaikos reguliavimu – sumažėjęs jo aktyvumas smegenyse siejamas su depresijos atsiradimu.

Kiti mokslininkai su rudenine depresija sieja kankorėžinės liaukos galvos smegenyse išskiriamą hormoną – melatoniną, kuris dalyvauja reguliuojant cirkadinius ritmus.

„Melatoninas daugiausia išskiriamas tamsiu paros metu. Taigi, dienoms trumpėjant ir tamsėjant, šio hormono gamyba gali padidėti. Yra įrodymų, kad sezonine depresija sergantiems asmenims yra padidėjęs melatonino išsiskyrimas, todėl padidėja mieguistumas dienos metu, – paaiškino gydytoja. – Serotonino ir melatonino aktyvumo pokyčiai sergantiems rudenine depresija sutrikdo įprastą dienos ritmą, todėl jie nebegali prisitaikyti prie sezoninių dienos trukmės pokyčių ir jiems atsiranda miego, nuotaikos ir elgesio sutrikimų“.

Kai kurie mokslininkai sumažėjusį vitamino D kiekį žiemą sieja su nuotaikos sutrikimais. Manoma, kad vitaminas D paskatina serotonino aktyvumą. Daugiausia vitamino D pagaminama mūsų odoje, veikiant tiesioginiams saulės spinduliams, ir tik nedidelį jo kiekį gauname su maistu. Tamsėjant dienoms rudenį ir žiemą, sumažėja natūraliai gaunamo vitamino D kiekis, kas gali prisidėti prie mažesnio serotonino aktyvumo. Visgi šie duomenys išlieka prieštaringi ir vitamino D svarba sezoninių nuotaikos sutrikimų patogenezėje išlieka nepakankamai ištirta.

Visiems būdingi nuotaikos svyravimai, bet nevertėtų depresijos painioti su keletą dienų trunkančia melancholiška nuotaika.

Specialistė atkreipė dėmesį, jog labiau biologinės kilmės depresijoms gali būti būdingas sezoniškumas: daliai bipoliniu afektiniu sutrikimu sergančių asmenų nuotaikos svyravimai pasireiškia sezoniškai – rudenį ir žiemą jie patiria depresiją, o pavasarį – pakilią nuotaiką arba hipomaniją.

Kaip depresijos nesupainioti su liūdesiu ar nuotaikos nebuvimu

Rudeninė depresija yra sezoninė depresija, kuri prasideda vėlų rudenį – žiemą, tad jai būdingas bruožas – sezoniškumas. Kaip teigė gydytoja psichiatrė G. Grigentytė, sezoniškumui nustatyti reikalingas kriterijus: asmuo turi būti patyręs bent du depresijos epizodus tuo pačiu metų sezonu bent dvejus metus:

„Dažniausiai šie du ar daugiau depresijos epizodų patiriami iš eilės kasmet, be pertraukos, bet kartais gali būti ir lengvesnių metų, kai nuotaikos sutrikimai nesiekia depresijos lygio. Kadangi rudeninė depresija yra pasikartojančios depresijos tipas, pirmiausia ji apima visus depresijai būdingus simptomus: bent dvi savaites didžiąją dienos dalį trunkanti liūdna arba verksminga nuotaika, sumažėjęs darbingumas ir energijos stoka, padidėjęs nuovargis, nenoras bendrauti ar užsiimti anksčiau dominusia ir džiaugsmą teikusia veikla, sustiprėję beviltiškumo ir menkavertiškumo jausmai, sunkumai susikoncentruoti ir priimti sprendimus, apetito ir svorio pokyčiai, miego sutrikimai“.

Be jau minėtų depresijos simptomų, būdingi specifiniai rudeninei depresijai simptomai: didelis mieguistumas ir pailgėjęs arba padažnėjęs miegojimas, po kurio jėgos nesugrįžta (hipersomnija), padidėjęs potraukis angliavandeniams ir saldumynams, su tuo susijęs svorio augimas, socialinis atsiribojimas („žiemos miegas“).

Sunkiausi mėnesiai, sergant rudenine depresija, dažniausiai būna sausis ir vasaris, kai simptomai jau užsitęsę, ryškesni ir labiau vargina tiek juos patiriantį asmenį, tiek ir jo artimuosius.

Psichiatrė atkreipia dėmesį, kad visiems žmonėms būdingi nuotaikos svyravimai ir nevertėtų depresijos sutrikimo painioti su keletą dienų trunkančia melancholiška nuotaika, kuri gali mus visus trumpam apimti rudenėjant, pavyzdžiui, prisimenant artimuosius, kurių netekome, spalio pabaigoje ar lapkritį, artėjant Mirusiųjų atminimo dienai. Atkreipti dėmesį reikėtų į varginančius simptomus, kurie užsitęsia ilgiau nei dvi savaites ir sutrikdo žmogaus kasdienį gyvenimą, blogina jo kokybę ir gebėjimą kasdien džiaugtis.

Kada jau metas pasikonsultuoti su specialistu

Dauguma žmonių ne vienerius metus patiria sezoninius nuotaikos sutrikimus iki tol, kol pastebi šį dėsningumą, ir kreipiasi pagalbos į specialistus. Kadangi po keleto tamsesnių mėnesių jie galiausiai pasijunta geriau, anot pašnekovės, laikina kančia jiems tampa pakeliama, tad jie linkę išlaukti ir neieškoti pagalbos.

Kartais žmonės ieško informacijos ir patys atranda būdus, kaip sau padėti, pvz., sužino, kad mėlynos šviesos telefono ar kompiuterio ekranai trikdo budrumo ir miego ritmą, todėl apriboja jų naudojimąsi, likus porai valandų iki miego, bei kitais būdais gerina savo miego higieną.

Kartais pradeda vartoti vitaminus ar maisto papildus, gerti raminančias arbatas, padidina savo fizinį aktyvumą, atranda savipagalbos mobiliąsias programėles, įvairias meditacijos ir jogos technikas ir kt. Esant nesudėtingiems depresijos atvejams, šios ir panašios psichikos sveikatą stiprinančios priemonės, pasak G. Grigentytės, gali būti efektyvios, sumažina žmogaus sunkumus, pagerina nuotaiką, bet laikinai.

„Daugeliu atvejų to nepakanka: sezoninė depresija yra linkusi kartotis, kol galiausiai pačiam žmogui ar jo artimiesiems ji tampa nebepakeliama. Taigi, svarbu gebėti atpažinti problemą ir kreiptis į specialistą. Jeigu įtariate sau arba artimajam sezoninę depresiją, geriausia būtų nedelsti ir kreiptis konsultacijos į psichikos sveikatos specialistą. Psichikos sutrikimus diagnozuoja ir gydymą paskiria gydytojai psichiatrai.

Kartais pirmiausia galima kreiptis į šeimos gydytoją ir jis arba pats imsis sutrikimo gydymo, arba jus nukreips psichiatro konsultacijai. Lengvesniais atvejais arba suabejojus, ar tai yra sezoninis nuotaikos sutrikimas, ar tokia jūsų asmenybė, galite kreiptis ir į psichologą arba psichoterapeutą, o esant poreikiui, kvalifikuotas specialistas galės jus nukreipti psichiatro konsultacijai“, – teigė pašnekovė.

Savipagalba ir gydymo metodai

Kaip ir kita depresija, sezoninė depresija yra gydoma ir išgydoma. Depresijai gydyti yra skiriamas medikamentinis ir nemedikamentinis gydymas. Dažniausiai skiriami vaistai yra antidepresantai, kuriuos pritaiko ir išrašo gydytojas psichiatras, bet kai kuriais atvejais pakanka ir šeimos gydytojo paskirto gydymo.

„Šiandien turime labai platų antidepresantų pasirinkimą, bet dažniausiai skiriami SSRI grupės antidepresantai (selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai). Šie vaistai gali reikšmingai pagerinti pacientų nuotaiką. Dažniausiai skiriami šie SSRI: sertralinas, escitalopramas, fluoksetinas, paroksetinas. Taip pat sezoninėms depresijoms gydyti yra skiriamas kitos grupės antidepresantas – bupropionas, kuris, kaip įrodyta, gali apsaugoti nuo sezoninės depresijos pasikartojimo. Tinkamiausias pacientui vaistas parenkamas individualiai, jam bendradarbiaujant su specialistu. Kartais gali prireikti išbandyti kelis vaistus depresijai gydyti, kol bus pritaikytas tinkamiausias jums medikamentinis gydymas“, – patarė gydytoja psichiatrė.

Kitas efektyvus rudeninės depresijos gydymo metodas – šviesos terapija, psichiatrijoje naudojamas nuo 1981 m. Šviesos terapija atliekama specialių medicininių prietaisų – šviesos lempų pagalba. Šios lempos yra saugios: skleidžia ryškią šviesą (10 000 liuksų), bet jose yra filtrai, kurie blokuoja potencialiai pavojingus UV spindulius.

Kiekvieną rytą pacientas atsisėda priešais šviesos lempą (dažniausiai tai – pirmas dalykas, kurį jis atsikėlęs atlieka). Šios procedūros trukmė – apie 30–60 min., procedūras svarbu atlikti kasdien nuo rudens iki pavasario. Šis gydymo metodas yra efektyvus ir turi nedaug šalutinių efektų, bet, kaip sakė G. Grigentytė, jis netinka asmenims, sergantiems tam tikromis akių ligomis, esant manijai ir psichozės simptomams.

„Psichoterapija taip pat yra efektyvi, dažniausiai taikant ją kartu su kitais gydymo metodais. Kiekvienas žmogus turėtų individualiai pasirinkti jam tinkamą psichoterapijos mokyklą ir psichoterapeutą, su kuriuo jis atrastų ryšį ir kuriuo galėtų pasitikėti. Psichoterapijos rūšį gali padėti pasirinkti ir konsultuojantis psichiatras ar kitas kvalifikuotas psichikos sveikatos specialistas. Sezoninei depresijai gydyti daugiausia įrodymų turi kognityvinės elgesio terapijos (KET) technikos, adaptuotos asmenims, sergantiems sezoniniais nuotaikos sutrikimais“, – pasakojo psichiatrė.

Didelė dalis žmonių, sergančių sezoniniais nuotaikos sutrikimais, turi nustatytą vitamino D trūkumą, todėl mitybos praturtinimas vitamino D papildais gali pagerinti bendrą savijautą. Tačiau mokslininkų požiūriai dėl vitamino D efektyvumo sezoninei depresijai gydyti prieštaringi – vieni tyrimai parodė reikšmingą vitamino D efektyvumą depresijai gydyti, o kiti – jog jis nėra efektyvus.

Svarbiausia, kaip pabrėžė gydytoja, nereikėtų nuvertinti savo arba artimojo sunkumų ir manyti, kad sutrikimai praeis savaime, kadangi negydoma depresija yra linkusi kartotis ir kitas jos epizodas gali būti sunkesnis ir ilgesnis, bei sukelti daugiau sunkumų ir kančios.

„Sezoniniai nuotaikos sutrikimai gali būti išgydomi, yra patvirtintų ir efektyvių gydymo metodų, todėl svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos. Jums nereikia visą žiemą iki vėlyvo pavasario tūnoti užsidarius namuose, tarsi būtumėte užmigę žiemos miegu. Gydant sezoninę depresiją, galima patirti džiaugsmą ir išlaikyti įprastą gyvenimo tempą visus metus – tiek rudenį, tiek žiemą“, – sakė gydytoja psichiatrė G.Grigentytė.