Sportuojate be gydytojo priežiūros? Štai ką pataria sporto medicinos gydytoja S. Švelginienė
Pasak jos, intensyviai sportuojantiems, dalyvaujantiems varžybose ar siekiantiems rezultatų, sporto medicinos gydytojo priežiūra yra būtina. O tiems, kurie sportuoja sveikatinimosi tikslais – labai rekomenduojama: net ir esant gerai savijautai, verta atlikti pagrindinius tyrimus ir pasitarti su specialistu dėl saugaus fizinio aktyvumo ribų.
Gydytoja išskiria du pagrindinius Antakalnio poliklinikoje atliekamus tyrimus, kurie, jos teigimu, yra itin svarbūs sportuojantiems. Pirmasis – spiroergometrija, arba fizinio krūvio testas, atliekamas su kvėpavimo ir širdies veiklos stebėsena. Antrasis – kūno masės sudėties analizė, padedanti įvertinti kūno kompoziciją.
„Spiroergometrija leidžia objektyviai įvertinti, kaip organizmas reaguoja į fizinį krūvį. Testo metu vertinamas aerobinis pajėgumas, stebimas deguonies įsisavinimas, kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos darbas. Šis tyrimas ypač naudingas norint nustatyti individualų krūvio tolerancijos lygį ir suplanuoti saugų bei efektyvų treniruočių režimą. Tuo tarpu kūno masės sudėties analizė suteikia informaciją apie riebalų, raumenų ir skysčių santykį organizme. Ji padeda stebėti kūno pokyčius sportuojant ar keičiant gyvenimo būdą bei objektyviai vertinti pažangą siekiant sveikatinimo ar sportinių tikslų“, – aiškina Antakalnio poliklinikos sporto medicinos gydytoja S. Švelginienė.
Jos teigimu, šie ir kiti tyrimai ypač svarbūs prieš pradedant intensyvesnį sportą ar keičiant treniruočių režimą – ypatingai tais atvejais, kai žmogus anksčiau nesportavo, turi antsvorio, padidintą kraujospūdį, širdies problemų arba planuoja dalyvauti varžybose, bėgti maratoną ar kitaip ženkliai padidinti fizinį krūvį.
„Apskritai sporto medicina – tai mokslas, padedantis pritaikyti fizinį aktyvumą kiekvienam žmogui pagal jo poreikius ir galimybes bei leidžiantis nuosekliai vertinti individualią organizmo reakciją į krūvį“, – sako gydytoja.
Ji priduria, kad sporto medicina gali pasitarnauti ir gydant lėtines ligas, o taip pat – grįžtant prie fizinio aktyvumo po ligos, traumos ar operacijos. Anot gydytojos, svarbiausia atpažinti pirmuosius kūno siunčiamus signalus dar prieš pasireiškiant rimtiems simptomams.
„Nuolatinis skausmas, sumažėjęs darbingumas treniruotėse, blogėjantis miegas ar dažni nuotaikų svyravimai gali būti ženklas, kad kūnui reikia pagalbos. Laiku sureagavus galima išvengti rimtų sveikatos problemų“, – pabrėžia gydytoja S. Švelginienė.
