Išbėrė odą saulėkaitoje? Gydytoja paaiškina, kaip atpažinti tikrąją alergiją saulei
Saulės dilgėlinė – tikroji alergija saulei
Tai ultravioletinių spindulių (UV) spindulių indukuota dilgėlinė. Saulės dilgėlinė – gana retas alergijos tipas, pasireiškiantis vos 4 proc. žmonių, sergančių fotodermatozėmis.
„Tai būklė, kuri pasireiškia nepriklausomai nuo to, ar šviečia saulė, ar yra apsiniaukę, vasara ar pavasaris. Žmogui, kuris turi saulės spindulių indukuotą dilgėlinę, šiek tiek pabuvus saulėkaitoje, jau po kelių minučių atsiranda odos paraudimas, niežulys ir bėrimas pūkšlėmis. Tai vienas nepalankiausių fotodermatozių tipų“, – portalui manodaktaras.lt sakė gydytoja alergologė.
Sergantiems šia liga būtina pasirūpinti didžiausia odos apsauga nuo UV spindulių, mat esant saulės dilgėlinei, išsiskiria cheminė medžiaga – histaminas. Pasak alergologės-klinikinės imunologės dr. A. Krisiukėnienės, jei jo kiekis organizme yra gausus ir jei itin didelis odos plotas paveikiamas UV spindulių, tai gali sukelti labai sunkias alergines reakcijas, tokias kaip patinimai, staigus kraujospūdžio sumažėjimas, bendras silpnumas.
Jei jums diagnozuota saulės dilgėlinė, rekomenduojama:
- vilkėti tamsesnės spalvos drabužius ilgomis ilgomis rankovėmis bei ilgas kelnes, dengiančias blauzdas,
- dėvėti plačiabryles skrybėles,
- naudingi akiniai nuo saulės,
- būtini plataus spektro apsauginiai kremai nuo saulės,
- vengti būti tiesioginėje saulėkaitoje,
- atsiradus simptomams, vartoti gydydojo paskirtus antihistamininius vaistus.
Polimorfinė šviesos dermatozė
Dažniausiai pasitaikantis fotodermatozės tipas yra polimorfinė šviesos dermatozė, dar vadinama tiesiog polimorfiniu šviesos bėrimu. Kol kas nėra tikslaus paaiškinimo, kodėl ji atsiranda. Šią dermatozę patiria apie 20 proc. populiacijos, ypač daug tose šalyse, kur yra mažai saulės visus metus.
„Polimorfinė šviesos dermatozė Lietuvoje ir kitose panašaus klimato šalyse nustatoma gana dažnai. Mat mūsų odoje esantys melanocitai būna tarsi užmigę, o vos skaisčiau pašvietus saulei pavasarį ar vasaros pradžioje, jie gauna didelį kiekį saulės spindulių, todėl atsiranda odos paraudimas ir įvairaus pobūdžio bėrimas papulytėmis, pūslelėmis, juntamas nestiprus niežulys“, – paaiškino gydytoja.
Šis odos išbėrimas dažniau pastebimas veide, kakle, krūtinės srityje, kartais rankose – tose kūno vietose, kurios pačios pirmosios pajunta saulės spindulius.
Alergologė atkreipė dėmesį, jog šiai dermatozei yra būdingas išskirtinis bruožas – bėrimas atsiranda tik pavasarį arba vasaros pradžioje, vos pradėjus kontaktuoti su UV spinduliais.
Kaip to išvengti? Rekomenduojama odą pamažu pratinti prie pirmųjų saulės spindulių. Žmogui, kuriam jau nustatyta polimorfinė šviesos dermatozė, nederėtų skubėti kaitintis saulėje ir skubėti apnuoginti viso kūno. Pratinti odą prie saulės patariama nuo kelių minučių, pamažu ilginant laiką iki pusvalandžio ar valandos. Būtina naudoti ir apsauginius kremus nuo UV spindulių. Esant odos uždegimui, naudoti odą drėkinančius ir raminančius tepalus.
Fotoalerginė odos reakcija
Fotoalerginė odos reakcija kyla tuomet, kai UV spinduliai suaktyvina tam tikras chemines medžiagas, kurios yra tiek saulės apsauginiuose kremuose, turinčiuose cheminius filtrus, tiek įvairiose odos priežiūros priemonėse.
Kaip teigė gydytoja alergologė A. Krisiukėnienė, būtent šios medžiagos tampa alergenais, kai yra veikiamos UV spindulių. Jos sukelia odos paraudimą, bėrimą, pleiskanojimą ir niežulį.
„Fotoalerginė odos reakcija kyla praėjus maždaug 24–48 valandoms po kontakto su UV spinduliais. Šią fotoalerginę odos reakciją nustato specialistai, atlikę specialius fotolopo mėginius. Tokiu būdu išsiaiškinama, kurios cheminės medžiagos žmogui reikėtų vengti, renkantis odos priežiūros priemones. Esant fotoalerginei odos reakcijai, pacientui dažniausiai skiriami uždegimą slopinantys tepalai“, – kalbėjo gydytoja.
Fototoksinė reakcija
Tai yra gana dažnas odos pažeidimas, neturintis imunologinio mechanizmo. Fototoksinė reakcija, pasak gydytojos alergologės – tai tam tikrų cheminių medžiagų virtimas toksinėmis odai medžiagomis UV poveikyje.
Gydytoja alergologė-klinikinė imunologė dr. A. Krisiukėnienė paminėjo dvi dažniausias grupes, kurios sukelia fototoksinę reakciją: vaistai ir augalai (arba eteriniai aliejai, išgauti iš augalų)
Verta žinoti, jog fototoksinę reakciją gali sukelti:
- Sosnovskio barštis
- paprastoji rūta
- narcizas
- salierai
- petražolės
- citrinos eterinis aliejus
- kai kurios prieskoninės žolelės
Odai gavus kontaktą su minėtais augalais, gali pasireikšti tokie simptomai kaip odos paraudimas, vandeningų pūslelių atsiradimas. Gydytoja atkreipė dėmesį, jog ir kai kurie kvepalai, turintys natūralių eterinių aliejų, saulėkaitoje gali iššaukti odoje fototoksinę reakciją.
Kalbant apie vaistus, yra kelios jų grupės, kurios taip pat gali iššaukti fototoksinę reakciją:
- Vaistai nuo skausmo (tiek geriami, tiek tepami).
- Vaistai širdies ligoms gydyti.
- Antibiotikai.
Ką daryti pastebėjus alergines odos reakcijas
Pastebėjus neaiškų bėrimą, pajutus niežulį, patariama nieko nelaukiant kreiptis į šeimos gydytoją arba į gydytoją alergologą, kad būtų nustatytas tikslus odos reakcijos pobūdis, kilmė bei paskirtas tinkamas gydymas.
„Patiems nusistatyti alerginės odos reakcijos nerekomenduočiau. Visuomet geriau konsultuotis su specialistu, nes yra daugybė skirtingų odos reakcijos tipų, nuo to priklauso ir gydymas. Pavyzdžiui, fototoksines reakcijas paprastai gydome kaip ir nudegimus, fotoalergines odos reakcijas gydome kaip alerginį kontaktinį dermatitą, skirdami uždegimą slopinančius kremus. Tuo tarpu, saulės dilgėlinė gydoma geriamais antihistaminiais vaistais“, – paaiškino alergologė-klinikinė imunologė dr. A. Krisiukėnienė.
