Vitamino D reikia ne tik saugantis nuo Covid-19
Natūraliai gaunamo vitamino D nepakanka
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vidaus ligų centro vadovas profesorius Virginijus Šapoka atkreipia dėmesį, kad vitamino D gamybai organizme itin svarbi yra saulės šviesa. Iš viso 80-90 procentų vitamino D organizme pagaminama žmogaus odą tiesiogiai veikiant saulės ultravioletiniams B spinduliams.
„Tačiau Lietuvos geografinė padėtis lemia saulės stygių – tamsiais žiemos mėnesiais mūsų šalyje nėra vitamino D gamybai palankių sąlygų. O su maistu gaunamo vitamino D kiekio neužtenka pakankamam lygiui kraujyje išlaikyti“, – teigia prof. V. Šapoka.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vidaus ligų centro vadovas profesorius Virginijus Šapoka.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, gruodžio mėnesį Lietuvoje saulėtų valandų skaičius yra net 8-9 kartus mažesnis negu liepą. Taigi, natūraliai gauto vitamino D kiekis kraujyje šaltuoju metų laiku ima mažėti – per vasarą gauto vitamino kiekio ilgainiui ima trūkti, jeigu nevartojami vitamino D turintys maisto papildai. Tai gali būti viena priežasčių, kodėl tuo laikotarpiu suprastėja žmonių atsparumas įvairioms infekcinėms ligoms.
Gydytojas pastebi, kad būtent gruodžio ir sausio mėnesiais Lietuvoje prasideda peršalimo ligų sezonas, kai kiekvieną savaitę ima daugėti pacientų, sergančių bronchitu, kamuojamų gripo ar plaučių uždegimo. Sergamumas ima slūgti tik pavasarį. Pasak profesoriaus V. Šapokos, Lietuvoje prieš porą metų atliktas tyrimas parodė, kad labai panaši kreivė susiformuoja ir vertinant skaičių žmonių, kurių organizmuose ima trūkti vitamino D. Nustatyta, kad sausį vitamino D trūksta apie 63 proc. suaugusių gyventojų, o pavasarį – net 75 procentams.
Covid-19 ir vitamino D tyrimai: nustatytas ryšys
Viena iš pirmųjų epidemiologinių studijų parodė, kad 20-yje Europos šalių nuo vitamino D lygio tiesiogiai priklausė sergamumas Covid-19. Patvirtinta, kad tiriamųjų, kurių kraujyje vitamino D kiekis buvo mažesnis, mirštamumo nuo Covid-19 rodikliai buvo didesni.
JAV atlikta studija atskleidė, kad pacientai, kuriems trūko vitamino D, Covid-19 infekcija sirgo 1,77 karto dažniau negu žmonės, kurių organizme vitamino D buvo pakankamai. Mokslininkų teigimu, skirtumus nulėmė tai, kad vitaminas D gerina įgimtą imuninį atsaką.
Profesorius aiškina, jog apibendrinant visų šiuo metu atliktų tyrimų rezultatus, galima teigti, kad vitaminas D, būdamas hormonu, veikia daugelį imuninių ląstelių sąveikos etapų, net genų lygmenyje. Įrodymai, siejantys vitamino D trūkumą su COVID-19 sunkumu, yra netiesioginiai, tačiau reikšmingi – vitamino D trūkumo padidintos rizikos faktoriai sutampa su COVID-19 rizikos faktoriais tokiais kaip tamsiaodžių rasės žmonės, nutukimas, geografinė platuma.
Manoma, kad vitaminas D turi įtakos uždegiminių citokinų (ląstelių išskiriamos biologiškai aktyvios medžiagos, padedančios ląstelėms formuoti imunines reakcijas) kiekio reguliavimui, ženkliai padidėjusia pneumonijos bei viršutinių kvėpavimo takų virusinių infekcijų rizika. Pastebėta, kad pacientų, dėl COVID-19 guldomų į ligoninę ir turinčių žemą vitamino D lygį, sirgimas sunkesnis, o mirštamumas didesnis nei turinčių normalų vitamino D lygį. Be to, įrodyta , kad mažas vitamino D kiekis yra susijęs su trombozės epizodų padidėjimu dėl padidinto kraujo krešumo, kuris dažnai pastebimas sergant.
Maisto produktuose esantys vitamino D kiekiai yra labai menki.
Prof. V. Šapoka atkreipia dėmesį, kad šiauriau esančių valstybių, tarp jų – ir Lietuvos, gyventojai neturi galimybių natūraliai išlaikyti pakankamas vitamino D atsargas ištisus metus. Kai saulės šviesos sumažėja, šiltuoju metų laiku organizme sukauptos atsargos išsenka maždaug per mėnesį. Profesorius priduria, kad gauti pakankamą kiekį vitamino D su maistu praktiškai neįmanoma.
„Maisto produktuose esantys vitamino D kiekiai yra labai menki. Kad gautų pakankamai, pavyzdžiui, asmuo turėtų per dieną išgerti 3-6 stiklines pieno arba suvalgyti 4-6-ių virtų kiaušinių trynius, o norint atstatyti vitamino D stoką – tokio maisto kiekius reikia dvigubinti“, – dalijasi gydytojas, rekomenduojantis gyventojams pasidomėti kitais galimais vitamino D šaltiniais.
Gyventojai nežino apie vitamino D svarbą
Tik kas antras Lietuvos gyventojas yra girdėjęs apie vitamino D įtaką padedant apsaugoti organizmą nuo Covid-19 infekcijos, tai rodo lapkritį atliktos apklausos rezultatai. Kaip skelbia BNS, sveikatos specialistai tai laiko signalu, kad informacija apie vitamino D svarbą Lietuvoje pasiekia ne visas gyventojų grupes. Tik 47 proc. šalies gyventojų yra girdėję, kad vitaminas D padeda apsisaugoti nuo užsikrėtimo Covid-19. Apklausa parodė, kad Lietuvoje vitamino D papildus vartoja mažiau negu pusė (42 proc.) gyventojų.
Vitamino D vartojimas
Pasak medikų, suaugusieji, kurie profilaktiškai vartoja vitaminą D neatlikę tyrimų, rizikuoja mažiau nei kūdikiai – jiems negresia pavojus perdozuoti, tačiau ir naudos gali gauti ne kažin kiek. Jei žmogui nustatyta vitamino D stoka arba kritinis deficitas, profilaktinė 400 TV dozė situacijos nepagerins. Tokiu atveju jos reikia net 10 kartų didesnės. Be to, svarbu ir tai, kaip organizmas vitaminą D pasisavina.
Vyresniems žmonėms reikėtų skrupulingai atlikti tyrimus, nes su amžiumi odos gebėjimas sintetinti vitaminą D vis mažėja.
Kai kurios inkstų, kepenų, virškinamojo trakto ligos šį procesą apsunkina, tad, pavartojus papildus 2–3 mėnesius, vertėtų tyrimą pakartoti. Palyginus rezultatus, nesunku apskaičiuoti, kiek pasipildo jūsų atsargos per mėnesį, tada žinosite, kaip ilgai ir kokią dozę reikėtų vartoti toliau, iki bus pasiekta optimali koncentracija kraujyje. Jei reikalai klostosi gerai, užtenka tokį tyrimą atlikti kartą per metus. Jei organizmas dėl kokių nors priežasčių geriamo vitamino nepasisavina, teks leistis injekcijas.
Beje, didelio skirtumo, kaip – lašiukais ar kapsulėmis – šį vitaminą vartoti, nėra. Taip pat nelabai svarbu ir forma – D2 ar D3. Netiesa ir tai, kad tam tikrais amžiaus tarpsniais šio vitamino reikia daugiau, o tam tikrais jis apskritai nebūtinas. Vyresniems žmonėms reikėtų skrupulingai atlikti tyrimus, nes su amžiumi odos gebėjimas sintetinti vitaminą D vis mažėja.
Parengė Auksė Kontrimienė