Vazektomija / Shutterstock nuotr.

Vazektomija neturi įtakos nei potencijai, nei lytinio akto trukmei

Aukse Kontrimiene
Publikuota: 2021-11-24 14:18
Vazektomija – tai ilgalaikis (dažniausiai negrįžtamas) chirurginis vyrų kontracepcijos metodas, panaikinantis galimybę apvaisinti partnerę ir taip apsaugantis nuo nepageidaujamo nėštumo. Šis metodas neturi įtakos potencijai, erekcijos kokybei, libido (potraukiui) bei lytinio akto trukmei. Ar vyrai linkę pasirinkti tokią kontracepcijos formą?
Urologas dr. Mindaugas Danilevičius sako, kad iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog vazektomija labai patrauklus kontracepcijos metodas, tačiau yra tam tikrų niuansų: „Vyras turi būti apsisprendęs operuotis, nes vėliau, jei reikia atkurti vaisingumą po pirmosios operacijos, sekanti – sėklinių latakėlių atkūrimo (rekanalizacijos) operacija mažiau efektyvi. Ir jei pacientas apsigalvoja bei nori tapti vaisingu, tai tikimybė jog antroji operacija bus atlikta sėkmingai bus nedidelė.“

Urologas seksologas dr. Mindaugas Danilevičius.

Urologas seksologas dr. Mindaugas Danilevičius.

Pasak mediko, tikimybė rekanalizuoti latakėlius lygi tik 30-50 proc., o Lietuvoje šis skaičius būtų dar mažesnis.

„Jeigu pacientui mažiau nei 30 metų ir jis dar neturi atžalų, vazektomijos atlikti nepatariu. Todėl visada stengiuosi aptarti prieš operaciją visus už ir prieš, ir tik tada jei pacientas supranta galimas pasekmes ir tikrai nebenori susilaukti palikuonių nei šiuo metu, nei vėliau, turint mintyje,  jog gyvenimas kartais iškrečia visokiausių pokštų. Šeimos skiriasi ir taikosi, juk gali atsirasti naujos partnerės, daug jaunesnės nei pats vyras ir tuomet gali ir atsirasti noras vėl susilaukti vaikų, deja, toks scenarijus be chirurginių intervencijų nebeįmanomas“, – pasakoja gydytojas urologas.

90 proc. vyrų patenkinti, 7–10 proc. gailisi

M.Danilevičiaus teigimu, statistiškai apie 90 proc. vyrų yra patenkinti tuo, kad atliko operaciją (vazektomiją), nes pasiekia savo tikslą: partnerei nebereikia saugotis, nebelieka galimybės pastoti, dėl ko abu gali jaustis natūraliau, tačiau 7-10 proc. pacientų ateityje apgailestauja.

„Dažniausiai gailisi tie vyrai, kurie atliko operaciją būdami labai jauni arba kai poroje vazektomijos norėjo tik vienas partneris“, – pastebi medikas.

Potencija nenukenčia

Gydytojas urologas dr. M.Danilevičius sako, kad vazektomija neturi įtakos nei testosterono, nei kitų lytinių hormonų gamybai. Potencijai vazektomija taip pat nekenkia, erekcija nenukenčia, libido (potraukis) taip pat nesumažėja.

„Po operacijos sėklidės ir toliau gamina spermatozoidus, tačiau jie nebegali patekti į šlaplę. „Spermatozoidai sėklidėse pradeda irti ir absorbuojami atgal į organizmą. Didžiąją dalį absorbuoja sėklidės prielipo membranos, likę spermatozoidai suardomi makrofagų (organizmo imuninės ląstelės). Bet kokiu atveju sėklidėse spermatozoidai gaminasi ir toliau, tik perištais latakėliais nepatenka į spermą, todėl teoriškai visada išlieka galimybė dirbtiniam apvaisinimui“, – pasakoja medikas.

Kaip atliekama vazektomija?

Pasak urologo, minimaliai invazyvios operacijos metu perrišami, perpjaunami ar kitaip blokuojami sėkliniai latakai, kuriais sperma patenka iš vyro sėklidžių prielipų į sėklos išmetamuosius latakus, o iš ten pasiekia šlaplę bei kartu su ejakuliaciniu skysčiu, kaip ejakuliatas, yra išmetama iš vyro varpos į išorę, kas neleidžia spermai patekti į ejakuliatą (sėklą), kuris išskiriamas orgazmo metu.

„Pati operacija trunka tik 20-30 min. Ji atliekama taikant bendrinę (endotrachėjinę), spinalinę arba kai kuriais atvejais ir vietinę nejautrą. Kapšelyje atliekami du maži pjūviai (abiejuose kapšelio pusėse), identifikuojami sėkliniai latakėliai. Latakėlis suimamas, pašalinamas nedidelis jo fragmentas (apie 1 cm), kuris siunčiamas histologiniam ištyrimui. Tada sėklinio latako galai perrišami. Sėklinio latako abu laisvi galai papildomai koaguliuojami (uždeginami) elektrokaustikos aparatu. Tas pats atliekama ir kitoje kapšelio pusėje“, – pasakoja gydytojas urologas. Jo teigimu, pjūviai būna gana maži, jie visada susiuvami tirpiais siūlais.

Žaizdų priežiūra nesiskiria nuo kitų pooperacinių žaizdų priežiūros. Atliekami perrišimai, siūlai patys ištirpsta per 2-3 savaites.

„Pooperacinis skausmas gali būti malšinamas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, tačiau skausmas nėra dažnas šių operacijų palydovas. Pacientas namo iš gydymo įstaigos išrašomas tą pačią arba kitą dieną. Po dušu galima praustis irgi jau kitą dieną po operacijos, na o karštoje vonioje ar pirtyje praustis nepatartina kol nesugis žaizdelės“, – pataria medikas.

Po operacijos dar patariama saugotis

„Svarbu paminėti jog po vazektomijos vyras iš karto netampa nevaisingu. Sėkliniame latake bei sėklinėse pūslelėse vis dar yra gyvybingų spermatozoidų, kurie gali sukelti nepageidaujamą nėštumą. Lytinius santykius jau galima turėti praėjus vos vienai savaitei po atliktos operacijos, tačiau iki bus atliktas spermos tyrimas (spermograma) pacientui būtina apsauga nuo nepageidaujamo nėštumo“, – pataria gydytojas urologas.  

Spermatozoidai lytiniuose latakuose išlieka gyvybingi iki 6-8 savaičių po operacijos. Todėl norint įsitikinti, kad operacija sėkminga, jos metu atliekamas ne tik histologinis tyrimas, jog neliktų abejonių, kad sėkliniai latakėliai tikrai perrišti, be to reikia atlikti dvi spermatogramas (spermos kokybės tyrimus), kuriose neturi būti randama spermatozoidų.

Galimos komplikacijos po operacijos:

  • Operacinių pjūvių vietose gali formuotis kraujosruvos, bet papildomo gydymo prireikia retai. Ši komplikacija pasitaiko taip pat retai, apie 2 proc. atvejų;
  • Operacinio pjūvio supūliavimas, čia infekcija taip pat gana reta, pasitaiko apie 3 proc. atvejų;
  • Spermatozoidų granulomos formavimasis būna beveik visiems pacientams. Susidaro nedidelis, vos čiuopiamas guzelis kapšelyje, kuris paprastai diskomforto ar skausmo nesukelia;
  • 1 iš 7 vyrų teigia jaučiantis tam tikrą diskomfortą sėklidėse, tačiau tik 1 proc. atvejų šis diskomfortas įtakoja gyvenimo kokybę.

Gydytojas pastebi, kad pastaruoju metu vazektomija populiarėja.

„Daug ką lemia papročiai, kultūra, religija, moralinės nuostatos ir požiūris į šeimos planavimą. Vis dėlto vyrauja tokia tendencija: kuo labiau išsivysčiusi šalis, tuo vazektomija populiaresnė. Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Nyderlanduose, Naujojoje Zelandijoje ji atliekama dažniau nei kituose Vakarų Europos šalyse. Ir Lietuvoje šis kontracepcijos būdas pasirenkamas vis dažniau“, – tvirtina medikas. Lietuvoje operacija nėra kompensuojamų ligų sąraše, todėl neapmokama ligonių kasų lėšomis.

Urologas M.Danilevičius atkreipia dėmesį, kad vazektomija neapsaugo nuo lytiškai plintančių ligų, todėl pataria naudoti prezervatyvus, kad rizika užsikrėsti būtų minimali.

Užsiregistruoti pas gydytoją urologą dr. Mindaugą Danilevičių galite manodaktaras.lt platformoje