Pilvo skausmas; žarnyno ligos; pilvo pūtimas; nevirškinimo pojūtis / Shutterstock nuotr.

Tyrimai rodo – daugėja žarnyno vėžio susirgimų tarp jaunų žmonių

manodaktaras.lt
Publikuota: 2022-02-07 11:39
Remiantis naujausiais tyrimais, pastaruoju metu itin išaugo vėlyvosios stadijos kolorektalinio (storosios ir tiesiosios žarnos) vėžio susirgimų atvejų tarp jaunų žmonių, tad specialistai ragina neatidėlioti profilaktinio patikrinimo ir kuo anksčiau atlikti diagnostiką, skelbia Health.com
Kolorektalinis vėžys – piktybinis navikas, susiformuojantis storojoje arba tiesiojoje žarnoje. Remiantis tyrimu, kuris šių metų sausio 26 d. buvo paskelbtas žurnale Cancer Epidemiology, Biomarkers & Prevention, pažengusios stadijos storosios ir tiesiosios žarnos vėžys vis dažniau tampa jaunų žmonių liga.

Storosios ir tiesiosios žarnos vėžys yra trečias iš vėžinių ligų pagal susirgimų skaičių Jungtinėse Valstijoje. Amerikos vėžio draugija (ACS) apskaičiavo, kad 2022 m. bus daugiau nei 100 tūkst. naujų storosios žarnos vėžio atvejų. Anksčiau ši liga buvo itin dažna tarp vyresnio amžiaus žmonių, tačiau, ACS teigimu, šiandieninė realybė jau kitokia – vis daugiau kolorektalinio vėžio atvejų diagnozuojama tarp jaunesnių nei 45–50 metų amžiaus asmenų.

Naujasis tyrimas nuo ankstesnių panašių tyrimų skiriasi tuo, jog dėmesys sutelkiamas į du dalykus: kaip vėlyvosios stadijos vėžio proporcijos kinta laikui bėgant, bei ypatingas dėmesys skiriamas adenokarcinomoms (piktybinis navikas), teigia Kolorado-Denverio universiteto medicinos ir gastroenterologijos docentas, vyresnysis tyrimo autorius, mokslų dr. Jordanas Karlitzas.

Naujos storosios ir tiesiosios žarnos vėžio tendencijos

Tyrimo metu dr. J.Karlitz ir jo kolegos, remdamiesi 2000–2016 m. Surveillance Epidemiology and End Results (SEER) programos duomenimis, išanalizavo 103 975 pacientų, sergančių adenokarcinoma, duomenis, iš kurių 106 871 asmeniui buvo diagnozuotas storosios ir tiesiosios žarnos vėžys.

Komanda analizavo kolorektalinio vėžio tendencijas pagal susirgimo stadijas, paciento amžių (20–54 m.), paplitimo vietą (storojoje, tiesiosioje žarnoje ar abiejose) ir rasę (ne ispanakalbiai baltieji, ne ispanakalbiai juodaodžiai ir ispanai).

Tyrėjai nustatė, kad adenokarcinomos atvejų, kai vėžys nebuvo išplitęs, dažnis daugelyje amžiaus grupių laikui bėgant mažėjo. Tačiau adenokarcinomos, kurios išplito į netoliese esančius audinius ar organus, parodė statistiškai reikšmingą daugumos susirgimų padidėjimą, o labiausiai – tiesiosios žarnos plote.

Tačiau kalbant apie metastazavusio vėžio atvejus (kai vežys išplito po visą kūną), tyrimas parodė didžiausią atvejų skaičių daugelyje amžiaus grupių.

Apžvelgiant išvadas, šis naujasis tyrimas atskleidė, kad storosios žarnos adenokarcinomos vėlyvos stadijos atvejų labiausiai išaugo 30–39 metų amžiaus grupėje – 49 proc. 2000–2002 metais ir 2014–2016 metais.

Tais pačiais metais 20–29 m. amžiaus grupės asmenims tiesiosios žarnos išplitusių adenokarcinomų skaičius išaugo net 133 proc.; 30–39 m. amžiaus žmonėms vėlyvosios stadijos tiesiosios žarnos vėžio susirgimo atvejų padaugėjo 97 proc., o 40–49 metų amžiaus grupėje – 48 proc.

Kam ir kada rekomenduojama pasitikrinti dėl kolorektalinio vėžio?

Tyrimo išvados patvirtina naujausius kolorektalinio vėžio patikros gairių pakeitimus, pateiktus tiek ACS, tiek JAV prevencinių tarnybų darbo grupės, kurios rekomenduoja pasitikrinti dėl žarnyno vėžio visiems, sulaukus 45 metų amžiaus. Pabrėžiama, jog nebūtinai asmens šeimoje ar giminėje turi būti sirgusių storosios ir tiesiosios žarnos vėžiu ar uždegiminėmis žarnyno ligomis ir pan.

„Ankstesnėse gairėse buvo nurodyta pradėti diagnostiką nuo 50 metų amžiaus, tačiau nuo šiol rekomenduojama pasitikrinti jau nuo 45 metų, nes kolorektalinio susirgimo atvejų per pastaruosius metus, kaip rodo tyrimai, iki 50 metų padaugėjo penkis ar šešis kartus“, – teigė Šv.Jono vėžio instituto medicinos vadovas, medicinos mokslų dr. prof. Anton J. Bilchik.

Jei kolonoskopijos tyrimas neaptinka naviko, kitą diagnostinį tyrimą patariama atlikti ne vėliau kaip po 5–10 metų. Tačiau jei patikros metu nustatomi ikivėžiniai polipai, gydytojas gali paskirti vizitus kas vienerius ar trejus metus.

Ankstyva diagnostika padeda nustatyti ir pašalinti polipus, taip užkertant kelią išsivystyti vėžiui. Pasak med. m. dr. prof. Anton J.Bilchik, reguliariai tikrinantis kolorektalinio vėžio gali išvengti apie 70–80 proc. žmonių, kurie sveikai ir subalansuotai maitinasi bei reguliariai mankštinasi: „Dauguma  šio vėžio atvejų yra išgydoma, jei jis anksti diagnozuojamas. Tačiau jei pacientas kreipiasi pavėluotai – vėžys jau būna išplitęs į kitus organus”.

Kaip atpažinti simptomus ir kada kreiptis į gydytoją?

Vėmimas, kruvinos išmatos, stiprus pilvo skausmas – tai vieni iš galimų kolorektalinio vėžio simptomų. Pasirodęs kraujas iš tiesiosios žarnos gali būti ir hemorojaus požymis.  

Tačiau, jei kraujavimas yra tamsesnis ar panašus į kaštono spalvą, tai gali reikšti kraujavimą viršutinėje žarnyno dalyje ir galimą storosios žarnos vėžį.

Kitas ankstyvas storosios ir tiesiosios žarnos vėžio požymis yra svorio kritimas. Nors žmogaus svoris kinta visą gyvenimą, tačiau pastovus svorio mažėjimas arba nuoalatinis apetito praradimas gali reikšti žarnyno susirgimus.

Bet kuriuo atveju patartina kreiptis į specialistus, kurie atliks reikalingus tyrimus.

Parengta pagal: www.health.com