„Tylieji“ širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai – kraujospūdis ir cholesterolis

Šnipiškių medicinos centro gydytoja kardiologė Sandra Kutkienė sako, kad labiausiai paplitę du širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai – dislipidemija (per didelis „blogojo“ cholesterolio kiekis kraujyje) ir arterinė hipertenzija (aukštas kraujo spaudimas).

Pasak gydytojos S.Kutkienės, žmonės ne visada jaučia padidėjusį kraujospūdį: „Dalis pacientų padidėjusį kraujo spaudimą tikrai jaučia, juos vargina galvos skausmai ir kiti simptomai, tačiau dalis pacientų vaikšto žvalūs, geros nuotaikos, nors jų sistolinis kraujo spaudimas siekia ir 200 mm Hg.“

Padidėjusio „blogojo“ cholesterolio kiekio kraujyje žmonės taip pat paprastai nejaučia: „Skundai atsiranda tada, kai nukrypimai ženklūs, problema įsisenėjusi. Esant ženkliems „blogojo“ cholesterolio (MTL-C) nukrypimams, žmogus gali pastebėti cholesterolio sankaupas aplink akis. O esant itin aukštoms trigliceridų koncentracijoms, pasireiškus pankreatitui, viduriavimui, neretai pacientai dėl virškinimo sistemos sutrikimų iš pradžių apsilanko pas kitų specialybių gydytojus ir tik vėliau kreipiasi į kardiologus“, – sako gydytoja S.Kutkienė.

Dėl to, pasak kardiologės, arterinė hipertenzija ir dislipidemija vadinami tyliaisiais širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniais: „Deja, bet kartais apie turimus tyliuosius rizikos veiksnius pacientas sužino, tik jau patyręs vieną ar kitą širdies ir kraujagyslių ligų įvykį stacionare.“

Kiti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai – rūkymas, alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, mažas vaisių ir daržovių kiekis mityboje, cukrinis diabetas, pilvinis nutukimas, psichosocialiniai veiksniai (stresas, depresija, nerimas, pyktis, savigrauža, išsilavinimas, socialinė izoliacija, gyvenamoji vieta, darbas).

Kas turėtų pasitikrinti?

Pagal Lietuvoje vykdomą širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, tirtis kviečiami 40-55 metų vyrai ir 50-65 metų moterys.

„Pagal programos duomenis, dažniausiai nustatomos šios patologijos: arterinė hipertenzija, dislipidemija ir pilvinis nutukimas. Arterinė hipertenzija ir dislipidemija tarsi „sesės dvynės“ dažnai nustatomos drauge ganėtinai jauno-vidutinio amžiaus žmonėms. Vertinant šių dviejų patologijų paplitimo mastą, reikia stengtis jas nustatyti ir koreguoti kuo anksčiau“, – sako gydytoja kardiologė S.Kutkienė.

Ypatingą dėmesį dėl galimų širdies ir kraujagyslių ligų, pasak gydytojos, reikėtų atkreipti, jei:

• Šeimoje buvo ankstyvų širdies ir kraujagyslių ligų įvykių (miokardo infarktas, insultas, staigios mirtys)

• Smarkiai išreikšti individualūs rizikos veiksniai (pavyzdžiui, pacientas labai daug rūko ar jo kraujo spaudimas itin aukštas)

• Esant būklėms, susijusiomis su padidėjusia kardiovaskuline rizika (sergantiems I ar II tipo cukriniu diabetu, lėtine inkstų liga, lėtinėmis autoimuninėmis uždegiminėmis ligomis (pavyzdžiui, reumatoidiniu artritu, žvyneline), periferine arterijų liga, vyrams, kuriems pasireiškė erektilinė disfunkcija, moterims, kurioms nėštumo metu išsivystė diabetas ar arterinė hipertenzija, esant miego arterijų susiaurėjimui)

Taip pat gydytoja S.Kutkienė pataria kartą per metus, net neturint nusiskundimų, atlikti gliukozės koncentracijos kraujyje tyrimą. Jis reikalingas cukriniam diabetui nustatyti.

Gydytoja kardiologė Sandra Kutkienė. Šnipiškių medicinos centro nuotr.

Širdies ir kraujagyslių sistemos sveikata pandemijos metu

Gera širdies ir kraujagyslių sistemos būklė dar svarbesnė COVID-19 pandemijos metu. „Tokie rizikos veiksniai kaip hipertenzija, dislipidemija ir nutukimas yra susiję su didesniu mirtingumu, sergant COVID-19“, – teigia gydytoja kardiologė S.Kutkienė.

Pasak gydytojos, pacientai, kurie vartoja vaistus aukštam kraujospūdžiui ar cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti, gali tikėtis lengvesnės COVID-19 ligos: „Geresnė prognozė vartojant AKF inhibitorius/ARB ir/ar statinus siejama su teigiamu poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijai bei endotelio funkcijos atstatymu.“

Gydytoja S.Kutkienė atkreipia dėmesį, kad COVID-19 liga pavojingesnė ir nutukimu sergantiems žmonėms, nutukimas siejamas su didesne hospitalizacijos ir mirties nuo COVID-19 rizika: „Todėl rekomenduotina griežtai kontroliuoti rizikos veiksnius, tiek taikant gyvenimo būdo priemones, koreguojant svorį, tiek skiriant medikamentus siekiant hipertenzijos ir dislipidemijos kontrolės, ypatingai esant šiai nepalankiai COVID-19 infekcijos situacijai, siekiant mažinti mirtingumą tiek dėl širdies ir kraujagyslių ligų, tiek dėl COVID-19 infekcijos.“

Kai kuriuos įpročius keisti sunku

„Tyliuosius“ širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius – hipertenziją ir dislipidemiją – kontroliuoti galima vaistais, tačiau vaistų nuo nesveikų gyvenimo būdo įpročių nėra. Kai kurie pacientai, net ir turėdami širdies ir kraujagyslių sistemos problemų, nemeta rūkyti ar nesiima koreguoti kūno svorio.

„Paprastai tokie pacientai prašo duoti „tabletę“, kurią vartojant svoris nukristų, o potraukis rūkymui tiesiog išnyktų. Yra pacientų grupė, kurie linkę „kažką suvartoti“ ir problemas išspręsti tokiu būdu. O gyvenimo būdo pokyčiai jiems neretai atrodo „neįveikiama olimpiada“. Liūdna, tačiau dalis pacientų sako, kad gyvena vieną kartą ir renkasi „malonumus“, nors tai ir žalinga jų sveikatai“, – pasakoja kardiologė S.Kutkienė.

Pasak gydytojos, profilaktinės širdies ir kraujagyslių ligų priemonės, gyvenimo būdo keitimas reikalauja daug paties asmens pastangų:

• Rūkantys pacientai turėtų mesti rūkyti.

• Kvalifikuoti dietologai gali padėti sudaryti lipidų kiekį mažinančią dietą.

• Pacientai turėtų atidžiai skaityti maisto prekių etiketes ir atkreipti dėmesį į sočiųjų riebalų bei transriebalų šaltinius.

• Reikėtų vengti stipriai perdirbto maisto ir pusfabrikačių.

• Mažinti suvartojamą saldinto maisto kiekį, nesvarbu, ar maistas saldintas natūraliais, dirbtiniais, kaloringais, ar nekaloringais saldikliais.

• Rekomenduojamas fizinis aktyvumas kiekvieną dieną.

Užsiregistruoti pas gydytoją kardiologę Sandrą Kutkienę galima ČIA