Toksikologas: ką žinoti, kad grybai netaptų paskutine vakariene?
„Ir gudri višta kartais uodegą išsidilgina“, – perspėja toksikologas Linas Zdanavičius, kuriam tenka padėti net labai patyrusiems grybautojams, per klaidą prisivalgiusiems nuodingų grybų.
Toksikologo duomenimis, šiemet dėl įtariamo apsinuodijimo grybais Apsinuodijimų informacijos biuras jau sulaukė beveik šimto skambučių ir tikėtina, kad jų skaičius dar augs. Vis dėlto guodžia faktas, kad pastaruosius kelerius metus Lietuvoje mirčių nuo grybų išvengta.
Auksinė taisyklė grybaujant – rinkti tik gerai žinomus grybus, o sugrįžus namo ilgai nelaukiant juos nuvalyti ir termiškai apdoroti, bet vengti valgyti prieš miegą, mat jie sunkiai virškinami.
„Suprantu, kad skanu, akys didelės, bet nederėtų vakare grįžus iš miško iškart grybų dėti į keptuvę ir su spirgais, grietine juos riebiai valgyti. Nakčiai pavalgius tokio sunkaus maisto gali sutrikti skrandžio veikla, imti pykinti. Tada žmonės išsigąsta, pamanę, kad prisivalgė nuodingų grybų“, – portalui manodaktaras.lt sakė gydytojas L. Zdanavičius.
Sunkaus apsinuodijimo simptomai
Medikas atkreipia dėmesį, kada reikia nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą, nes laiku suteikta pagalba dar gali išgelbėti gyvybę.
„Sunkaus apsinuodijimo pačiais pavojingiausias grybais simptomai dažniausiai išryškėja po paros, gali būti po 8 ar 12 valandų. Pradeda pykinti, vemiama ir viduriuojama, šie simptomai tęsiasi, blogėja“, – esminius grėsmingos būklės požymius apibūdino L. Zdanavičius.
Toksikologas pastebi, kad ypatingai nuodingų grybų dažniausiai prisiragauja vyresnio amžiaus žmonės.
„Dėl silpstančio regėjimo jie kartais grybus supainioja. Be to, daug metų grybavę, jie jaučiasi labai užtikrinti, tačiau tas didelis pasitikėjimas kartais pakiša koją“, – nurodė priežastis pašnekovas.
Atsargiai, pavojingos ir žaliuokės
Pasak L.Zdanavičiaus, pagrindinis nuodas nevartotinuose grybuose – amanitinas, kuris labai smarkiai pažeidžia kepenis, o dėl jų nepakankamo vystosi kiti sutrikimai, žmogus gali mirti. Tarp nuodingiausių grybų, turinčių didžiausią amanitino koncentraciją, – blyškioji arba žalsvoji musmirė.
Tačiau rimtų sveikatos bėdų gali pridaryti ir grybai, tradiciškai atsiduriantys ant mūsų stalo. Toksikologas pataria dideliais kiekiais nevalgyti žaliuokių, kurios kai kuriose Europos valstybėse išbrauktos iš valgomų grybų sąrašo.
„Nepatartina jų daug valgyti. Dideli kiekiai, pusė kilogramo ar kilogramas žaliuokių, gali išprovokuoti inkstų pažeidimą“, – teigė specialistas.
Nors valgomieji grybai turi naudingų maistinių medžiagų, L.Zdanavičiaus nuomone, šių miško gėrybių verta išvis atsisakyti.
„Kaip traumatologai galbūt norėtų uždrausti paspirtukus arba kontaktinį sportą, taip aš, kaip toksikologas, džiaugčiausi, jeigu žmonės nevalgytų grybų, nes man būtų mažiau darbo, – palygino L.Zdanavičius. – Reikia atkreipti dėmesį, kad dėl grybų gali paūmėti ligos. Pavyzdžiui, sergant tulžies pūslės akmenlige, grybai gali sukelti priepuolį.“
Atmintinė ruošiant grybus
Tiems, kurie ir toliau grybus valgys pilna burna, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistė Vilma Pušinaitė turi visą pluoštą patarimų.
• Surinktus šviežius grybus geriau laikyti žemesnėje (apie +4 °C) temperatūroje, juos rekomenduojama paruošti (sunaudoti gamyboje) greičiau nei per 24 valandas.
• Pagal poreikį ir norimų savybių išlaikymą visus valgymui tinkamus grybus galima džiovinti, marinuoti, sūdyti ar apvirti, o apvirus sušaldyti (kai kurie švieži grybai šaldymo metu gali apkarsti).
• Labai svarbu grybus ir pakavimo tarą tinkamai pasiruošti (išvalyti, išplauti), gaminti švariai, tarp skirtingų procesų nedelsti, terminį apdorojimą atlikti nustatytoje temperatūroje konkretų laiką (laikantis receptūros). Namuose pagamintus grybus (pvz., konservus) reikėtų laikyti ne aukštesnėje kaip +10 °C, o užšaldytus – ne aukštesnėje kaip -18 °C, džiovintus – ne aukštesnėje kaip +18–20 °C temperatūroje sausai (drėgmė neturėtų būti didesnė nei 60 proc.).
• Konservuoti grybai gaminami iš šviežių, nuvalytų, nepjaustytų arba pjaustytų grybų, užpilant skysčiu, išfasuojant į hermetiškai uždaromą tarą, sterilizuojant ar pasterizuojant.
• Laikui bėgant perdirbtuose grybų produktuose gali daugėti toksinų, pvz., C. botulinum pagamintų toksinų, kurie ypač pavojingi sveikatai. Namų sąlygomis paruošti grybai turėtų būti suvartojami per vieną (žiemos) sezoną, kaip įmanoma greičiau.
• Prieš vartojimą namuose gamintus konservus rekomenduojama pakaitinti bent 10 minučių.
• Maistui nenaudoti tų grybų konservų, kurių dangtelis išsipūtęs.
• Maistui nenaudoti tų grybų, kurių pakitusi spalva, įtartinas skonis ar kvapas.
• Mityboje rekomenduojama rinktis labiau susmulkintus grybus (perdirbant geriau suyra chitinas, todėl maistas, kuriame yra grybų, lengviau virškinamas).
