Alkūnės skausmas
Alkūnės skausmas / 123rf.com nuotr.

„Tenisininko alkūnės“ skausmas: kaip jį numalšinti

Eglė Dagienė
Publikuota: 2024-02-26 09:10
Jei kurį laiką jums „nesinori“ judinti rankos per alkūnės ir riešo sąnarius, matote, jog alkūnė šiek tiek patinusi ir skauda judesių metu, tikėtina, jog tai – vieni iš „tenisininko alkūnės“ arba lateralinio epikondilito požymių. Kas sukelia šią būklę ir kaip sau padėti, norint sumažinti skausmą, portale manodaktaras.lt kalbamės su klinikos „Tapk sveikas“ kineziterapeute Vilma Karosiene.
„Tenisininko alkūnė“, pasak kineziterapeutės, yra dilbio tiesiamųjų raumenų sausgyslės uždegimas, pasireiškiantis intensyviu aštriu skausmu išorinėje alkūnės pusėje, patinimu, rankos funkcijos sutrikimu, atliekant tam tikrus judesius, dažniausiai – sukamuosius, pavyzdžiui, sunku ar neįmanoma paimti ir išlaikyti arbatos puodelio.

„Šis susirgimas – lateralinis epikondilitas – „tenisininko alkūnės“ pavadinimą gavo dėl dažnai teniso žaidėjus kamuojančio negalavimo. Tenisas – žaidimas, kurio metu nuolat atliekami tie patys darbinės rankos judesiai, kuriems atlikti naudojami dilbio tiesiamieji raumenys. Šis negalavimas ypač dažnai pasitaiko, kai dėl neteisingos kamuoliuko atmušimo technikos perkraunamos rankos“, – paaiškino kineziterapeutė V. Karosienė.

Vilma Karosienė
Kineziterapeutė Vilma Karosienė

Kas šią problemą išprovokuoja

Lateralinis epikondilitas diagnozuojamas ne tik žaidžiantiems tenisą, bet ir asmenims, nieko bendro su šiuo sportu neturintiems. Šis negalavimas, kaip sakė specialistė, gali išsivystyti ir dėl kitų monotoniškų, nuolatinių judesių rankomis, pvz. staliaus darbų (darbas plaktuku, replėmis, atsuktuvu), po lauko – daržo tvarkymo darbų, ilgalaikio darbo kompiuterio „pele“, kitų buities darbų, per daug intensyvių mankštos pratimų.

„Monotoniškai kartojami riešo ir dilbio lenkimo, rotacijos judesiai perkrauna raumenis, o tai išprovokuoja šių raumenų sausgyslių pertempimą ir uždegimą. Raumenų perkrovos dažniau pasireiškia fiziškai pasyviems žmonėms, taip pat vyresnio amžiaus asmenims, pazvydžiui, kai staiga imamasi kokio nors retai atliekamo fizinio darbo“, – kalbėjo V. Karosienė.

Lateralinis epikondilitas taip pat gali būti ir traumos (kritimo, rankos pasukimo) pasekmė.

Pagrindiniai simptomai:

  1. Aštrus intensyvus skausmas,
  2. Rankos jėgos praradimas,
  3. Funkcijos sutrikimas (žmogus negali atlikti tam tikrų judesių). 

Kaip atskirti ūmų uždegimą nuo lėtinio skausmo

Negydant lateralinio epikondilito skausmas gali sumažėti, tačiau, anot kineziterapeutės, susirgimas gali tapti lėtiniu ir tęstis nuo metų iki kelerių.

Ūmaus uždegimo metu:

  • paprastai skausmas yra intensyvesnis,
  • „nesinori“ judinti rankos per alkūnės ir riešo sąnarius,
  • alkūnė gali būti patinusi, paraudusi,
  • alkūnę skauda judesių metu. 

Esant lėtiniam epikondilitui:

  • rankos skausmas tampa mažiau intensyvus, tačiau nuolatinis,
  • raumenų jėga ir judesių amplitudė yra mažesnė,
  • skausmas lydi po fizinės apkrovos ar jos metu,
  • žmogus mažiau gali atlikti veiksmų.

Skausmas yra uždegimo pasekmė – sumažinti jį galima tik išgydžius uždegimą.

Kaip sumažinti alkūnės skausmą

Į specialistą kreiptis ir pradėti gydymą rekomenduojama nedelsiant, priešingu atveju – negydomas uždegimas gali tapti lėtiniu ir sausgyslėje gali prasidėti degeneraciniai procesai. 

Kineziterapeutė V. Karosienė pirmiausia pataria nutraukti ar iki minimumo sumažinti rankos fizines apkrovas: „Efektyvus ir išbandytas šiuolaikinės fizioterapijos būdas – ūmaus epikondilito gydymas naujausios kartos infraraudonųjų spindulių šviesos lazeriais. Galimas gydymas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, kitomis fizioterapijos priemonėmis, kineziterapija, masažu, kineziologiniu teipavimu. Gydymas turėtų  būti parenkamas individualiai įvertinus pacientą, ligos eigą, jos priežastis“.

Lateraliniam epikondilitui diagnozuoti taikomi kineziologiniai raumenų testai, apčiuopa, gali būti atliekamas ir magnetinio rezonanso tyrimas.

Kokiais atvejais „tenisininko alkūnė“ gali pasikartoti

Uždegimas gali kartotis:

  • jeigu jis neišgydytas ir jau tapęs lėtiniu;
  • kai raumenys reguliariai nestiprinami; 
  • kai raumenys po intensyvios apkrovos negauna poilsio;
  • dėl per didelės apkrovos pasikartojančių raumenų ir sausgyslių mikrotraumų.

Tokių ligų profilaktika, pasak kineziterapeutės, – rankų raumenų jėgos ir judesių amplitudžių didinimas, judesius atliekant per visus sąnarius: rankų pirštus, riešus, alkūnes, peties sąnarį.

„Renkantis pratimus namuose svarbu pradėti nuo judesių, naudojant savo kūno svorį, vėliau galima pridėti įvairias kineziterapijos priemones, pvz. elastines gumas, svarelius. Siekiant stiprinti visus rankų judesius atliekančius raumenis, labai svarbūs judesiai per visus minėtus sąnarius, t.y. svarbi pratimų įvairovė“, – paaiškino specialistė.