Technologijų naudojimas sveikatos priežiūroje priklausys ir nuo pacientų požiūrio
Tačiau mokslinių tyrimų apie pacientų požiūrį į tai, kad jų sveikatos priežiūroje būtų naudojami išmanieji prietaisai ir dirbtinis intelektas, nedaug. Nuogąstaujama, kad susižavėjimas tokių technologijų naudojimu medicinoje gali būti perdėtas, jei pacientai nebendradarbiaus ir nesutiks, kad jų fiziologinius duomenis fiksuotų išmanusis įrenginys, o vertintų dirbtinis intelektas.
Prancūzų tyrėjai iš dviejų Paryžiaus tyrimų centrų apklausė 1183 lėtinėmis ligomis sergančius pacientus. Pacientai atsakinėjo į uždarus ir atvirus klausimus apie galimas tokių technologijų naudojimo grėsmes ir naudą. 47 proc. apklausos dalyviai nešiojamų prietaisų ir dirbtinio intelekto naudojimą jų sveikatos priežiūroje įvertino kaip puikią galimybę palengvinti gydytojo darbą, sveikatos būklės sekimą. Tačiau 11 proc. respondentų tokių technologijų naudojimą vadina rimta grėsme, nes technologijos nepakeis žmogaus priežiūros, taip pat – dėl asmeninės informacijos nutekinimo galimybės. 20 proc. pacientų manė, kad technologijų nauda nusveria grėsmę, 3 proc. – kad potenciali rizika per didelė, kad technologijos sveikatos priežiūroje būtų naudojamos.
Apklausos dalyviams taip pat buvo pateikti keturi scenarijai – ar jie sutiktų, kad naujos technologijos padėtų nustatant odos vėžį, lėtinių ligų paūmėjimą, pasiūlytų fizioterapijos planą ir per pokalbių langą padėtų nuspręsti, ar problema skubi. 65 proc. pacientų sutiktų, kad technologijos būtų naudojamos visuose atvejuose, 13 proc. – nė viename iš šių scenarijų.
Tyrėjai pabrėžia, kad pacientai labiau linkę pritarti dirbtinio intelekto naudojimui, kai jis naudojamas diagnozei nustatyti, tačiau pirmenybę teikia tam, kad sprendimus ir rekomendacijas priimtų ir teiktų žmogus. Tyrimo dalyviai dirbtinį intelektą mato kaip pagalbą gydytojui, bet ne jo pakaitalą.
Parengta pagal healthtechinsider.com
