Sveikimas be stigmos: išdrįsusi kreiptis pagalbos pacientė rado kelią į geresnę savijautą
Jau kelerius metus gyvenau nuolatinės įtampos būsenoje: niekaip nesisekė sureguliuoti aukšto kraujospūdžio, vargino dažni galvos skausmai, bemiegės naktys. Darbe tapo sunku susikoncentruoti, užmiršdavau smulkmenas, dėl to kilo konfliktų su jaunesniais kolegomis. Labai slėgė jausmas, kad nebepajėgiu funkcionuoti taip, kaip anksčiau, vis dažniau aplankydavo depresinė nuotaika, rytais iš lovos lipdama jau jausdavausi pavargusi, pradėjau vengti bendrauti net su šeimos nariais, pristigdavau energijos žaisti su anūkais.
Ar buvo sunku ryžtis stacionariniam gydymui?
Iš pradžių labai dvejojau. Tiesą sakant, pati mintis apie psichiatrinį gydymą gąsdino – juk vis dar egzistuoja tas neigiamas aplinkinių požiūris, bijojau replikų apie „nučiuožusį stogą“. Bet kai šeimos gydytoja užsiminė apie galimybes gydytis įprastinėje ligoninėje, tai nuskambėjo normaliai, priimtinai, todėl savijautai vis negerėjant, pamažu prisijaukinau šią mintį ir galiausiai ryžausi čia atvykti.
Kaip pasikeitė Jūsų kasdienė savijauta čia, ligoninėje?
Pirmiausia nustebino tyrimų gausa. Buvo atlikti įvairūs tyrimai, kompiuterinė tomografija, net vitaminų trūkumo ieškojo. Labai padėjo psichologės konsultacijos, pokalbiai su kitais pacientais. Pamačiau, kad nesu viena su savo problemomis. Relaksacijos užsiėmimuose išmokau atsipalaiduoti, patyriau, kad aktyvesnis fizinis judėjimas padeda „išvaikščioti“ kylantį nerimą.
Kaip palygintumėte šią patirtį su tuo, ką iki tol siūlė šeimos gydytojas?
Savo šeimos gydytoja negaliu skųstis – ji tikrai rūpestinga, stengėsi parinkti vaistus nuo kraujospūdžio, teikė patarimus ir rekomendacijas, kaip pagerinti psichinę būklę. Bet tabletės nepadėjo, o pačiam vienam tvarkytis su savo vidine savijauta nėra paprasta. Tuo tarpu ligoninėje pajutau, kad mane mato kaip visumą. Dirbo visa specialistų komanda, kartu sprendė ir fizines, ir psichologines problemas. Tas kompleksiškumas man atrodo pats svarbiausias dalykas.
Kokius pokyčius jaučiate po šių dviejų savaičių?
Pirmiausia, miegu daug geriau, galvos skausmai sumažėjo, esu kur kas ramesnė. Išėjus iš ligoninės, dar laukia darbas su gydytoju ambulatoriškai, bet jau žinau, ką daryti, ir pagaliau atsirado viltis, kad galiu gyventi jausdamasi geriau. Jei kažkas vėl pablogėtų, galėsiu grįžti pas tuos pačius specialistus, kurie mane jau kažkiek pažįsta. Tai suteikia didžiulį saugumo jausmą.
______________________________________________________________________________________
RVUL Psichosomatinių susirgimų skyriaus vedėja gydytoja psichiatrė Elvyra Baumilienė pastebi, kad Aldonos istorija yra gana tipinis vadinamosios „dvigubos diagnozės“ atvejis – kuomet šalia somatinių ligų prisideda ir psichikos sveikatos problemos. Ji sako, kad tai būdinga ne vien tik vyresnio amžiaus žmonėms. Kita pacientų grupė yra daug dirbantys, intensyvų laisvalaikį kultivuojantys, bet tinkamo darbo ir poilsio balanso niekaip nerandantys jauni žmonės, kuriems pasireiškia įvairūs psichogeninės kilmės skausmai, virškinimo funkcijos sutrikimai. Dėl to jie pradeda vartoti vis daugiau vaistų, ir taip pamažu išsivysto priklausomybė nuo medikamentų, o savijauta tik prastėja.
„Apie planinio stacionarinio gydymosi galimybę siūlyčiau labai rimtai pasvarstyti visiems, išgyvenantiems emocines krizes, depresijos epizodus, varginamiems lėtinio nuovargio, nerimo, nemigos ir psichosomatinio pobūdžio sutrikimų, kai juntami funkcinio pobūdžio skausmai, bet nenustatoma skausmo priežastis, – pataria RVUL gydytoja psichiatrė E. Baumilienė. – Jei atrodo, kad „skauda visur“, be aiškios priežasties jaučiate įvairių organų ar jų sistemų negalavimus, atsirado svorio, apetito sutrikimų, jums jau būtų tikslinga ieškoti profesionalios pagalbos.“
RVUL Psichosomatinių susirgimų skyriuje yra taikomas medikamentinis ir psichoterapinis psichikos ligų ir sutrikimų gydymas, užtikrinamas bei tęsiamas somatinių ligų gydymas, esant poreikiui, organizuojamos įvairių ligoninėje dirbančių specialistų konsultacijos. Čia nuolat dirba ne tik gydytojai psichiatrai, bet ir medicinos psichologai, medicinos psichologas-psichoterapeutas, dailės terapeutas. Atsižvelgiant į kiekvieno paciento poreikius bei patiriamus sunkumus, plačiai taikomas individualus konsultavimas. Taip pat pacientams siūlomos įvairios relaksacijos procedūros ir terapinės veiklos, diskusijų bei užduočių grupės, kineziterapija ir kitos procedūros pagal poreikį. Atliekamas paciento psichodiagnostinis ištyrimas, gydymo efektyvumo tyrimas, taikoma palaikomoji psichoterapija, aptariami konkretūs sunkumai bei prisitaikymo galimybės. Gydymas ir psichoterapinės pagalbos planas koreguojamas nuolat vykstančiuose komandiniuose susirinkimuose.
„Svarbiausia, kad pacientai čia jaučiasi saugiau ir priimtiniau nei psichiatrinėje ligoninėje, o kompleksinė specialistų pagalba padeda spręsti tiek fizines, tiek psichologines problemas, – apibendrina E. Baumilienė. – Psichikos ligų diagnozavimas yra sudėtingas, nes simptomai dažnai persipina su somatinėmis ligomis ar jas imituoja. Todėl svarbus nuodugnus ištyrimas, įvairių sričių gydytojų konsultacijos ir tyrimai, kurie padeda nustatyti ne tik psichikos sutrikimus, bet ir kitas būkles (pvz., skydliaukės veiklos sutrikimus ar vitaminų trūkumą). Gydant pacientą derinami medikamentai ir psichoterapija, dirba skirtingi specialistai, padedantys pacientui suvokti savo jausmus, rizikos veiksnius bei išmokti įveikos strategijų. Mūsų patirtis rodo, jog integruotas požiūris į sveikatą bei individualiai pritaikytas kompleksinis gydymas veikia efektyviausiai.“
Gydytoja kviečia neignoruoti psichikos sveikatos problemų ir neužsiimti savigyda. E. Baumilienė pabrėžia, kad nėra gėdinga ieškoti pagalbos kreipiantis į kvalifikuotus specialistus, o motyvuotam ir norinčiam pasveikti žmogui tikrai galima padėti.
