Šienligė ar virusinė sloga: specialistas paaiškina, kaip atskirti ir tinkamai gydyti
„Alerginį rinitą gali sukelti ir kiti įkvepiami alergenai, tačiau kai kalbame apie šienligę, būtent akcentuojamas provokacinis veiksnys yra žiedadulkės. Skirtingi augalai žydi skirtingais sezonais, todėl šiai būklei būdingas aiškus sezoniškumas, pavyzdžiui, pavasaris – vasara“, – portalui manodaktaras.lt pasakojo gydytojas alergologas-klinikinis imunologas Linas Griguola.
Dažniausiai reakcija į įkvepiamus alergenus pradeda vystytis 3 – 5 m. amžiaus vaikams, tačiau alergija žiedadulkėms gal išsivystyti bet kuriuo gyvenimo etapu. Kodėl taip yra, anot gydytojo, nėra iki galo aišku.
Lengva supainioti su virusine infekcija
Čiaudulys, nosies/akių niežėjimas, sloga (ypač vandeninga), abiejų akių paraudimas, akių ašarojimas, nosies užgulimas, pasak specialisto, yra tipiniai šienligės simptomai, kurie dažnai prasideda staiga ir pačios ligos pradžioje juos lengva supainioti su paprasta virusine infekcija.
Gydytojas alergologas pataria visada atkreipti dėmesį į tai, ar simptomai linkę kartotis panašiu laiku, pavyzdžiui, kiekvieną pavasarį nuo kovo pradžios iki gegužės žmogus jaučia šiuos simptomus, o po to tarsi viskas praeina.
Tad norint atskirti alergiją nuo peršalimo, galima palyginti kelias būkles:
- Trukmė: Peršalimas paprastai trunka 5–10 d., alergija – įvairiai, gali tęstis kelis mėnesius arba vis pasikartoti.
- Sezonas: Peršalimu dažniausiai sergama žiemą (galima susirgti ir bet kuriuo metų laiku), alergija – bet kuriuo metų laiku; dažniau – žydėjimo sezonais (pavasaris/ vasaros pradžia/ vasaros pabaiga – rudens pradžia).
- Simptomai: Peršalimo metu jaučiasi stipriai užgulta nosis, pasireiškia vandeninga sloga, čiaudulys (bet nebūdingi priepuoliai), nėra akių, nosies niežulio, dažnai dingsta uoslė. Esant alergijai, pasireiškia gausi, vandeninga sloga, niežulys, čiaudulio priepuoliai, dažnai – ir akių simptomai (niežulys, paraudimas, ašarojimas), nosies užgulimas taip pat gali būti.
Tyrimai ir specifinis gydymas
Pasak gydytojo alergologo L.Griguolos, norint nustatyti alerginį rinitą, dažniausiai atliekami tokie tyrimai kaip odos dūrio mėginiai, specifinių Imunoglobulinų E nustatymas prieš alergenų šaltinius ar pavienes molekules (įprasti kraujo alerginiai tyrimai ir molekuliniai alerginiai kraujo tyrimai).
Tačiau vien tik tyrimai nerodo alergijos – jie rodo imuninę reakciją, tad kiekvieną tyrimo radinį reikia įvertinti atskirai. Kartais atliekami nosies provokaciniai mėginiai, kurie jau gali parodyti alergiją, o ne tik imuninę reakciją.
„Nustačius alerginį rinitą, dažniausiai žmogui paskiriama vartoti antihistaminius vaistus. Tačiau yra ir specifinis gydymas – tai alergenų specifinė imunoterapija (ASIT), kurio pagalba žmogus gali įprasti prie žiedadulkių ir jos ilgainiui nebesukels simptomų. Gydymas ASIT paprastai trunka keletą metų (apie 3–5 m.), o gydymo trukmę nusprendžia gydytojas alergologas-klinikinis imunologas vertindamas klinikinį efektyvumą“, – paaiškino gydytojas alergologas L.Griguola.
Patarimai, kaip palengvinti simptomus
Pirmiausia specialistas pataria išsiaiškinti, kokiam ar kokiems alergenams (t.y., žiedadulkėms) žmogus yra jautrus.
- Galima sekti žiedadulkių koncentraciją ore (yra specialūs internetiniai puslapiai ar programėlės). Kai žiedadulkių labai daug, stenkitės nebūti lauke.
- Po buvimo lauke – nusiprauskite veidą.
- Dėvėkite apsaugines veido kaukes – jos sumažins žiedadulkių patekimą į kvėpavimo takus.
- Namuose nelaikykite atidarytų langų arba naudokite apsauginį tinklelį, kuris neįleidžia žiedadulkių į kambarį.
- Lauko drabužius keiskite iš karto grižę namo.
Užsiregistruoti konsultacijai pas gydytoją alergologą galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.
