Koronaviruso pandemija. Per karantiną privaloma dėvėti kaukes / BNS nuotr.

S. Čaplinskas: COVID-19 superplatintoju gali tapti ir nežinantis, kad serga žmogus

Monika Kairiene
Publikuota: 2020-04-21 16:58
Epidemijų metu reikšmingai viruso plitimą gali paskatinti vadinamieji superplatintojai – žmonės, kurie į aplinką išskiria neproporcingai daug viruso ir gali užkrėsti daug žmonių. Tačiau Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas, Medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas sako, kad superplatintojais gali tapti ir žmonės, nežinantys, kad serga ir turintys daug kontaktų.
Kas yra superplatintojai?

Superplatintojais vadinami žmonės, kurių organizmas išskiria neįprastai daug viruso dalelių, dėl to tokie žmonės gali užkrėsti daugiau žmonių nei paprastai. „Dar su pirmais sergančiais Uhane buvo pastebėta, kad vienas žmogus užkrėtė net 14 medikų. Jis pakliuvo į superplatintojų kategoriją, tokių pacientų organizmas išskiria ypač daug viruso ir pats virusas yra labiau virulentiškas“, – sako ULAC vadovas, profesorius Saulius Čaplinskas.

Pasak S. Čaplinsko, kodėl kai kurie žmonės yra superplatintojai, priklauso ir nuo žmogaus organizmo savybių, ir nuo paties viruso: „Žmogaus imuninė sistema gali lemti, kad virusas tampa virulentiškas, imuninė sistema nevisiškai sugeba jį neutralizuoti. Priklauso ir nuo paties viruso, jei jis įgyja tam tikrų savybių. Dabar atliekamas tyrimas, yra prieštaringų duomenų, kad cirkuliuoja skirtingi COVID-19 viruso štamai vienose teritorijose, kiti – kitose. Reikia palaukti, kol tie duomenys bus patvirtinti. Bet kuriuo atveju virusai kinta, mutuoja, kartais į piktesnę pusę, kartais į švelnesnę“, – pasakoja S. Čaplinskas.

Superplatintojai ir COVID-19

Pasak ULAC vadovo, profesoriaus Sauliaus Čaplinsko, koronavirusinės infekcijos COVID-19 atveju nustatyta, kad daugiausiai viruso organizme būna 15 valandų prieš prasidedant simptomams ir jau pasireiškus simptomams, taigi žmogus, kuriam pasireiškė simptomai, labiau išskiria virusą į aplinką ir yra labiau užkrečiamas.

Tačiau superplatintojais gali tapti ir tie žmonės, kurie simptomų nejaučia: „Žmogus, kuris serga besimptome arba lengvų simptomų forma, mažiau viruso išskiria į aplinką. Bet jis gali nežinoti, kad turi virusą apskritai. Ir tokiu būdu gali daugiau judėti platesnėje teritorijoje ir su daugiau žmonių gali pasidalinti šiuo virusu, nors į aplinką išskiria ir mažiau. Jeigu patys to nežinodami, tokie žmonės labai plačiai bendraus, jie gali užkrėsti daugiau žmonių negu superplatintojai, kurių organizme virusas yra labai virulentiškas“, – sako ULAC vadovas S. Čaplinskas.

Nors superplatintojai gali reikšmingai paskatinti viruso plitimą, protrūkio pagrindas vis vien yra ne vienas superplatintojas, o likusi populiacija. Dėl to geriausia priemonė užkirsti kelią viruso plitimui, pasak S. Čaplinsko, yra nustatyti užsikrėtusį žmogų, kuo greičiau ištirti jo galimus kontaktus, izoliuoti juos. „Tol, kol neaišku, kuris žmogus gali būti užsikrėtęs, kuris superplatintojas arba ne, abėcėlė paprasta – į kiekvieną žmogų žiūrėti kaip į potencialiai infekuotą. Atitinkamai laikytis fizinės socialinės distancijos, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, trumpinti bendravimo su kitais žmonėmis laiką. Tol, kol bus aišku, kad virusas nebecirkuliuoja tarp žmonių“, – sako ULAC direktorius, profesorius S. Čaplinskas.