Justinas Bieberis patyrė dalinį veido paralyžių

Retas sindromas Justinui Bieberiui suparalyžiavo veidą: ką verta apie tai žinoti

manodaktaras.lt
Publikuota: 2022-06-13 13:10
JAV dainininkas Justinas Bieberis neseniai atskleidė, kad jam buvo diagnozuotas itin retas Ramsay Hunt sindromas, kuris iššaukė dalinį veido paralyžių. Dėl netikėtos ligos atlikėjas buvo priverstas atšaukti artimiausius koncertinius turus ir paprašė visų gerbėjų už jį melstis, skelbia people.com
28 metų „Grammy“ apdovanojimo laureatas savo Instagram paskyros vaizdo įraše atskleidė ligos diagnozę su akivaizdžiais fiziniais neurologinio sutrikimo padariniais: „Kaip tikriausiai matote iš mano veido, turiu Ramsay Hunt sindromą, virusas atakuoja mano ausies bei veido nervus ir dėl to mano veidą iš dalies suparalyžiavo“

Dainininkas paaiškino, kad ne tik negali mirksėti viena akimi, bet negali pajudinti ir vienos šnervės ar nusišypsoti paralyžiuota veido puse, taip pat pridūrė, kad „valgyti darosi vis sunkiau“. Savo 240 mln. sekėjų atlikėjas paprašė paminėti jį maldose.

„Kaip matote, tai gana rimta. Akivaizdu, kad mano kūnas sako, jog turiu sulėtinti tempą, tikiuosi, kad jūs tai suprasite, o aš išnaudosiu šį laiką pailsėti, kad galėčiau grįžti ir daryti tai, kam esu gimęs“, – sakė J.Bieberis.

Kas yra Ramsay Hunt sindromas?

Ramsay Hunt sindromas (RHS) yra retas neurologinis sutrikimas, kuriam būdingas veido nervo paralyžius ir bėrimas, paveikiantis ausis arba burną. RHS yra antra dažniausia periferinio veido paralyžiaus priežastis po Bell’o paralyžiaus, tačiau šiek tiek sunkesnė, sakė medicinos mokslų daktaras Amitas Kochharas, otorinolaringologas ir Ramiojo vandenyno neurologijos instituto Veido nervų sutrikimų programos direktorius Providence Saint John’s sveikatos centre Kalifornijoje. Anot jo, šis sindromas pasitaiko tik maždaug 5 iš 100 tūkst. žmonių.

Ramsay Hunt sindromą sukelia juostinės pūslelinės viruso pakartotinis suaktyvėjimas veide, todėl žmonės, kurie vaikystėje sirgo vėjaraupiais, tampa tam itin jautrūs.

Kokios jo atsiradimo priežastys?

RHS gali sukelti didelis stresas, vartojami imunosupresantai ar kt. „Jūsų kūnas tiesiog negali atsispirti šiai infekcijai“, – aiškina dr.A.Kochharas.

Virusas, sukeliantis vėjaraupius, organizme tūno tol, kol kažkas jo nesuaktyvina, tuomet pasireiškia juostinės pūslelinės forma (Ramsay Hunt), kuri gali pažeisti skirtingus pilvo, nugaros ir veido nervus.

Kokie yra simptomai?

Veido paralyžių sukelia nervas, iš smegenų keliaujantis kaulo „tuneliu“ ir yra atsakingas už veido išraiškas bei gebėjimą perteikti emocijas. Kai atsiranda uždegimas, šis nervas plečiasi, bet kaulas nejuda. „Tai iš esmės stipriai paveikia nervus“, – sako otorinolaringologas dr.A.Kochharas.

Kiti galimi šalutiniai ligos poveikiai – klausos praradimas, stiprus galvos svaigimas, bėrimai ar pūslės, atsirandančios ant ausies ar skruosto. Taip pat dažni galvos skausmai ir vėmimas.

Kaip liga gydoma?

Nustačius diagnozę, Ramsay Hunt sindromas gali būti gydomas didelėmis steroidų ir antivirusinių vaistų dozėmis namuose, sunkesniais atvejais pacientai guldomi į ligoninę, kur vaistai jiems yra leidžiami.

Kai kurie medikai gali rekomenduoti elektrinę veido stimuliaciją, kad veido raumenys greičiau atsistatytų, tačiau dr. A.Kochharas to nerekomenduoja: „Tai gali sukelti labai sunkų šalutinį poveikį. Nustatyta, kad tai prisideda prie ilgalaikio nervų pažeidimo ir raumenų spazmų“.

Gydytojas taip pat pažymi, kad nors „ankstyvajame gydymo etape tokios papildomos priemonės kaip veido mankšta, akupunktūra ar masažai nevaidina didelio vaidmens, visgi jos gali būti naudingos vėliau. „Iš tikrųjų tereikia leisti veidui atsigauti“, – teigia otorinolaringologas dr.A.Kochharas.

Kokios galimos komplikacijos?

Pasak gydytojo, maždaug 75 proc. pacientų visiškai pasveikta, likusiems 25 proc. gali „likti tam tikras ilgalaikis nervų pažeidimas“. Sirgę RHS žmonės gali jausti nepageidaujamus veido spazmus, tempimą ar kitą diskomfortą, o sunkesniais atvejais gali atsirasti veido asimetrija. Šis šalutinis poveikis, kaip teigia gydytojas, labiau tikėtinas pacientams, kuriems pasveikti reikia ilgiau nei 1–2 mėnesių.

„Nėra būdo sužinoti, kaip pakryps ši liga ir kokie gali būti šalutiniai poveikiai. Tačiau jei pacientai pasveiksta per pirmąsias tris ar keturias savaites, paprastai jie turi gana geras galimybes visiškai pasveikti be jokių liekamųjų reiškinių“, – paaiškina dr. A.Kochharas.

Parengta pagal: https://people.com