Psichiatras Mindaugas Šablevičius apie mus laukiančius jausmus užsitęsus izoliacijai
Mindaugas Šablevičius
Kas mūsų laukia karantinui užsitęsus?
Kaip keisis žmonių emocinė būsena, kai karantinas skaičiuos ne pirmąsias dienas, kai visiems dar gana neįprasta, kai kuriems netgi gan linksma, o kai karantininė rutina perkops keletą savaičių ar net mėnesių? Psichiatras M. Šablevičius sako, kad negalima teigti, jog visi reaguos vienodai. Pasak jo, labai sunku modeliuoti tokias situacijas, nes neturime tokios patirties, kurią galima būtų prilyginti vykusio karo išgyvenimams.
Neturime tokios patirties, kurią galima būtų prilyginti karo išgyvenimams.
„Ir tada žmonės labai skirtingai reagavo. Jeigu gerai prisimenu, yra to meto fotografijų iš visiškai subombarduoto Berlyno, o po griuvėsius moterys vaikšto su aukštakulniais batais, apsirėdžiusios pakankamai tvarkingais drabužiais. Ir tokioje sudėtingoje situacijoje dalis žmonių geba kabintis į gyvenimą“, – sako gydytojas. Tad ir dabar bus žmonių, kurie turi vidinių resursų ir susitaikyti, ir prisitaikyti. Todėl jie į karantino iššūkius žiūrės kaip į sunkumus, kurie yra laikini ir įveikiami, kuris užėjo ir praeis.
Pažeidžiamiausia visuomenės dalis
O kita dalis, pasak mediko, gali susidurti ir su psichologinėmis problemomis ir psichikos sutrikimais, jiems emociškai susitvarkyti bus sunkiau. Ir tuos žmones būtų galima suskirstyti į dvi kategorijas. Vienus galbūt labiausiai prislėgs pandemiją lydėsiančios ekonominės problemos, darbo netektis, pinigų stygius, skurdas. Ekonominė krizė sukels daug nerimo ir baimės dėl ateities. Medikas pamena 2008 m. ekonominę krizę, kuri ne tik ištuštino bankų sąskaitas, bet dalį žmonių privertė ieškoti psichologinės pagalbos pas specialistus.
Pasak M.Šablevičiaus, daliai žmonių, nors ir neišgyvenantiems finansinių problemų, užsitęsusi izoliacija, nežinia, įtampa taip pat gali paskatinti nerimą. Tikėtina, kad gali sustiprėti vienatvės jausmas. Juk dalis žmonių, ypač sugrįžusių iš kelionių, turi izoliuotis nuo savo artimųjų, šeimos narių, tėvų, vaikų, kad juos apsaugotų. „Gali būti ir nesaugumo jausmas, kad sutriks maisto prekių, vaistų tiekimas ir žmonėms darosi neramu ir nesaugu“, – sako psichiatras.
2008 m. ekonominė krizė ne tik ištuštino bankų sąskaitas, bet dalį žmonių privertė ieškoti psichologinės pagalbos pas specialistus.
Ar padeda karštligiška informacijos paieška?
Nesaugumo jausmą didina ir informacijos, ypač negatyvios, klaidinančios, gausa, todėl M. Šablevičius pataria atkreipti dėmesį į informacijos šaltinius. „Galėčiau trumpai pasakyti: Žmonės, klausykite, ką sako infektologai ir bijokite tik to, ką jie įvardina kaip grėsmę“, – teigia psichiatras. Jis sutinka, kad informacijos dozavimas yra būtinas, norint išsaugoti dvasinę pusiausvyrą, nes nuolatinis „kabojimas“ internete ir sekimas kiekvieno naujo įvykio – tik stiprina nerimo jausmą.
Pasak gydytojo, negandos atveju žmogus pats turi sau įvardinti, kas jam gali padėti, o kas kenkia. „Pavyzdžiui, rankų plovimas, veido nelietimas šioje situacijoje tikrai padeda, tą ir reikia daryti. O jeigu šiek tiek pajuokaujant, jis daugiau laiko skaito naujienas internete nei skiria dėmesio higienai, akivaizdu, jog sau kenkia“, – sako M. Šablevičius. Todėl pirmoje vietoje ir turėtų būti priemonės, kurias rekomenduoja infektologai, o ne tų pačių, pasikartojančių naujienų skaitymas, nes tų tikrų naujienų ir nėra per daug – tas pats per tą patį.
Baimė vardan baimės neturi jokio profilaktinio poveikio.
„Prieš sėdant prie kompiuterio ar lendant į telefoną reikėtų savęs paklausti: ar tas skaitymas padės man išvengti viruso ar tai – vien tik savęs gąsdinimas“, – pataria gydytojas. Jo manymu, juk informacija, ypač nevertinga ir klaidinanti neapsaugos žmogaus nuo infekcijos, tik stiprins baimę ir kels neigiamas emocijas. „Baimė vardan baimės neturi jokio profilaktinio poveikio“, – sako M. Šablevičius.
