Plaukų slinkimas: gydytoja įvardino pagrindines priežastis ir gydymo būdus

Remiantis statistiniais duomenimis, net apie 50 proc. vyrų, perkopę 50 metų slenkstį, stebi androgeninės alopecijos sukeltą plaukų retėjimą. Tačiau, kaip teigė dermatovenerologė-trichologė G. Ulianskaitė, ši liga neaplenkia ir moterų – pirmieji ligos požymiai gali būti stebimi jau 20–30 m., tačiau didžiausias paplitimas stebimas postmenopauzės laikotarpyje.

Plaukų būklė ir jų netekimas gali turėti didelės įtakos žmogaus pasitikėjimui savimi, tai neretai siejama su nerimu ir depresija.

Kokie procesai paskatina šios ligos atsiradimą?

„Hormonas dehidrotestosteronas prisijungia prie plauko folikulo, tokiu būdu trumpėja plauko gyvenimo aktyvaus augimo fazė (anageno fazė). Manoma, jog tam turi įtakos genetiškai nulemtas padidėjęs jautrumas androgenams plauko folikule, – paaiškino specialistė. – Dėl šios priežasties palaipsniui stebima, jog plaukai pradeda plonėti, retėti, vis labiau pastebima prasišviečianti skalpo oda per plaukus. O ilgainiui plauko folikulas galutinai sunyksta“

Su plaukų slinkimo problema susiduria ir moterys

Neretai klaidingai manoma, jog androgeninė alopecija būdinga tik vyrams. Ši liga gali paveikti abi lytis, tačiau, anot dermatovenerologės-trichologės G. Ulianskaitės, joms būdingas skirtingas plaukų retėjimo pobūdis:

„Vyrams būdingas plaukų tankio retėjimas tam tikrose zonose, pavyzdžiui, smilkiniuose, priekinėje plaukų linijoje, viršugalvyje. Ilgainiui tai gali progresuoti į viso viršugalvio plikimą. Kalbant apie moteris, joms labiau būdingas tolygus viso viršugalvio plaukų retėjimas, labiau tampa pastebima skalpo oda, bet ji pilnai nenuplinka“.

Gydytoja atkreipė dėmėsį, jog šiai ligai amžiaus nėra. Po brendimo plaukų slinkimas tiek moteris, tiek vyrus gali paveikti bet kokiame amžiuje, visgi ji tampa dažnesnė sulig amžiumi.

Pagrindinės alopecijos priežastys

„Alopecija“ moksliniais terminais reiškia plikimą, kuris dažniausiai išskiriamas į dvi dideles grupes: randėjantį ir nerandėjantį. Šios grupės nurodo, ar plaukui iškritus susidaro randas ir toje vietoje niekad plaukai nebeataugs, ar plaukai ataugs.

Kaip sakė dermatovenerologė-trichologė G. Ulianskaitė, androgeninė alopecija yra priskiriama nerandėjančioms alopecijoms, t.y., laiku pradedant taikyti gydymą, ligos progresavimą galima sustabdyti ir atstatyti plaukų storį.

Visgi, jei į specialistą žmogus kreipiasi gerokai uždelsęs (pvz. praėjus dešimt metų ar daugiau), kuomet stebimas beveik visos viršugalvio odos nuplikimas, tokiu atveju, anot gydytojos, plauko folikulas jau būna sunykęs ir norimo rezultato gydymu jau sunku pasiekti.

Ši liga labai glaudžiai susijusi su žmogaus genetika, tačiau jos pasireiškimui didelę įtaką turi hormoninė būklė, aplinkos veiksniai, tokie kaip stresas, skydliaukės būklė, menopauzė, kurie gali pabloginti androgeninę alopeciją.

Kada reikėtų sunerimti dėl plaukų slinkimo?

Pasak gydytojos G. Ulianskaitės, labai svarbu suprasti, jog mūsų plaukai gyvena cikliškai ir visiškai normalu, jog jie keičiasi, iškrenta seni, pradeda atauginėti nauji plaukai. Per dieną vidutiniškai iškrenta apie 100 plaukų ir tai yra normalu.

Sunerimti reikėtų, jei:

• pastebite neįprastai dideliais kiekiais iškrentančius plaukus ir tai tęsiasi ilgiau nei mėnesį;
• pastebite išplikusius plotelius skalpo odoje,
• jaučiate skalpo odos niežulį,
• stebite paraudimą,
• pleiskanojimą
• per ilgesnį laikotarpį pastebite retėjančius plaukus, mažėjančią jų apimtį.

Esant dvejonėms visuomet geriau pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu.

Kokios yra taikomos diagnostikos ir gydymo priemonės?

Dermatovenerologė-trichologė G. Ulianskaitė pabrėžė, jog androgeninės alopecijos diagnostikoje itin svarbi yra paciento anamnezė, t.y.,  kaip pasireiškė plaukų slinkimas, kadangi dažniausiai šios ligos atveju yra būdingas palengva atsiradęs plaukų plonėjimas, atidengiantis vis daugiau skalpo odos, o ne staiga kuokštais išslenkantys plaukai, vartojami vaistai, gretutinės ligos. 

Taip pat svarbu atsižvelgti į šeimos narių plaukų būklę, kadangi didelę dalį šios ligos lemia genetika.

„Vizito metu įvertiname paciento plaukų slinkimo intensyvumą, skalpo odą, plaukų storio santykį pasitelkdami dermatoskopą trichoskopiniam plauko įvertinimui. Esant netipinei ligos eigai, siekiant diferencijuoti nuo kitų alopecijų, retesniais atvejais taikome ir skalpo odos biopsiją, kuomet paimamas nedidelis odos gabalėlis ir ištiriamas ląsteliniame lygmenyje“, – pasakojo specialistė.

Taikomas kompleksinis gydymas. Gydymo planas sudaromas, atsižvelgiant į ligos progresavimo laipsnį, paciento poreikius ir galimybes: kombinuojami vietiniai vaistai, tepami ant skalpo odos, geriami vaistai, injekcinės procedūros pažeistai skalpo odai bei papildai.

„Esant tinkamam kandidatui bei apsitarę su pacientu apsvarstome ir plaukų transplantaciją. Norėčiau pabrėžti, jog pacientui yra itin svarbu suprasti, jog norint išsaugoti rezultatus, vietinis gydymas turėtų būti taikomas nuolatos“, – paaiškino gydytoja G. Ulianskaitė.

Kiek veiksminga yra liaudies medicina, slenkant plaukams?

Kalbant apie liaudiškas priemones, kaip papildomą plaukų slinkimo gydymo būdą rekomenduojama taikyti skalpo odos masažą, kuris aktyvina kraujotaką. Taip pat dermatovenerologė paminėjo ir šiuo metu socialiniuose tinkluose populiarų rozmarinų aliejų, kurio veikimas viename iš tyrimų buvo prilygintas vietiniam minoksidiliui (2 proc.), dažnai naudojamam gydant šią ligą.

Taip pat literatūroje tiriamos vietinės priemonės su kofeinu, moliūgų aliejumi, gulsčiosios serenojos papildai, tačiau jų efektyvumui įrodyti dar reikėtų sukaupti daugiau tyrimų.

„Tikiu kompleksiniu gydymu, todėl vien šiomis priemonėmis stabdyti ligos progresavimą nerekomenduoju, kadangi nėra itin didelio efekto. Tuo tarpu, medicinoje šiuo metu yra žymiai efektyvesnių gydymo metodų. Kai kurie minėti gydymo pasirinkimai gali būti puiki alternatyva, esant specifinėms būklėms, tokioms kaip nėštumas, žindymas, sunkios gretutinės ligos“, – kalbėjo gydytoja dermatovenerologė-trichologė G. Ulianskaitė.