Persirgus COVID-19, lėtiniai skausmai ne tik paūmėja, bet ir išplinta
Pasak „Clinic Agatas“ skausmo gydytojos, anesteziologės-reanimatologės med.m.dr. Aidos Kinderytės, po COVID-19 infekcijos lėtiniai skausmai gali atsirasti įvairiose kūno vietose: „Kaip nurodo tyrimų duomenys, galvos skausmai gali sudaryti apie 40 proc. visų skausmų, raumenų/sąnarių skausmas – 61 proc., gerklės/nosiaryklės – 47 proc., pilvo skausmas – apie 14,5 proc.“
Skausmo gydytojos A.Kinderytės teigimu, po COVID-19 ligos atsiradęs skausmas nėra specifinis būtent šios virusinės infekcijos simptomas, tokie skausmai gali atsirasti ir, pavyzdžiui, persirgus gripu. Todėl svarbu vertinti bendrą paciento būklę, kitus klinikinius simptomus. Žinoma, pacientas turi būti persirgęs COVID-19 infekcija.
Pasak gydytojos, didelė tikimybė, kad paūmės tie skausmai, kurie pacientą vargino prieš susergant COVID-19. Lėtiniai skausmai ne tik paūmėja, bet ir išplinta.
Kiek truks skausmas, atsiradęs po COVID-19 ligos, niekas negali pasakyti. „Moksliniai tyrimai nurodo, kad skausmas gali tęstis 2 mėnesius ar net apie 2 metus. Kaip ir bet koks skausmas, pokovidinis skausmas laikomas užsitęsusiu, kuomet nuo pasveikimo praeina 3 mėnesiai ir daugiau. Toks skausmas laikomas lėtiniu ir jį įveikti tuomet tampa dar sunkiau“, – teigia gydytoja A.Kinderytė.
Skausmą patiria ir vidutiniškai, ir sunkiai sirgę
Pasak gydytojos, pokovidinis skausmas nėra specifinis, todėl ir gydymas yra kaip kito nespecifinio skausmo – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, neuropatinį skausmą malšinantys vaistai, išreikštai uždegiminei reakcijai malšinti – gliukokortikoidai.
COVID-19 ligos eiga taip pat nenurodo, ar pacientui didesnė rizika, kad išsivystys lėtinis skausmas. „Tyrimai skelbia, kad COVID-19 ligos sunkumas didelės įtakos skausmo išsivystymui nedaro – tiek vidutiniškai, tiek sunkiai sergantys pacientai skausmą gali jausti panašiai. Tačiau pacientai, gydomi intensyvios terapijos skyriuose, gali jausti papildomus skausmus, susijusius su pačiu gydymu – dėl įvairių skausmingų intervencijų, procedūrų, pagalbinių priemonių“, – sako anesteziologė-reanimatologė med.m.dr. A.Kinderytė.
Skausmo gydytoja Aida Kinderytė. „Clinic Agatas“ nuotr.
Priežastys neaiškios
Tikslūs mechanizmai, kodėl išsivysto pokovidinis skausmas, iki šiol lieka neaiškūs. Anesteziologė-reanimatologė med.m.dr. A.Kinderytė paaiškina, kaip COVID-19 ligą sukeliantis virusas gali lemti lėtinius skausmus: „Skausmas gali išsivystyti dėl kelių priežasčių – tai gali būti dėl tiesioginio viruso pažeidimo, virusas „mėgsta“ vadinamuosius organus taikinius, dažniausiai juose gyvuoja ir dauginasi. Taip pat gali būti dėl stiprios uždegiminės reakcijos, kuomet į kraują patenka didelis kiekis aktyvių medžiagų, kovojančių su virusu (citokinų, interleukinų ir kt.). Dėl to aktyvuojasi juntamieji skausmo receptoriai, esantys audiniuose, organuose. Taip pat skausmas gali išsivystyti dėl autoimuninių reakcijų, kuomet periferinių nervų baltymai gali būti panašūs į viruso baltymus ir dėl imuninių reakcijų vyksta nervų-raumenų sistemos pažeidimai.“
Be to, tyrimai rodo, kad vienas svarbiausių rizikos veiksnių skausmui išsivystyti yra depresija. „Žmonės, kurie jau turi mažesnio ar didesnio laipsnio depresiją arba yra ilgą laiką yra prislėgtos nuotaikos, žymiai dažniau jaučia pokovidinį skausmą“, – sako skausmo gydytoja A.Kinderytė.
Užsiregistruoti pas skausmo gydytoją, anesteziologę-reanimatologę med.m.dr. Aidą Kinderytę galima ČIA
