Per pandemiją vyrai dar vangiau tikrinasi sveikatą

Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas, prof. habil dr. Julius Kalibatas

Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa

Priešinės liaukos vėžys – onkologinė liga, kuria Lietuvos vyrai serga dažniausiai. Specialistai teigia, kad profilaktiniai tikrinimai būtini, nes pacientas ilgai nejaučia jokių prostatos vėžio simptomų. Programa skirta vyrų nuo 50 iki 75 metų amžiaus ir vyrų nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu, susirgimų prevencijai.

Programos priemonės:

• Informavimo apie ankstyvąją priešinės liaukos vėžio diagnostiką ir prostatos specifinio antigeno (toliau – PSA) nustatymo paslauga.
• Urologo konsultacijos ir priešinės liaukos biopsijos paslauga.
• Informavimo apie priešinės liaukos vėžio ankstyvąją diagnostiką ir PSA nustatymo paslaugas teikia pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys šeimos gydytojai.
• Urologo konsultacijos ir priešinės liaukos biopsijos paslaugą teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios ambulatorines urologijos paslaugas.
• Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris, atlikęs PSA tyrimą, jeigu reikės, nusiųs Jus į urologo konsultaciją.

Prof. Julius Kalibatas pastebi, kad pandeminiais metais net 42 proc. vyrų atėjo mažiau, nei jų apsilankydavo ankstesniais metais. Tai pats didžiausias procentas neatvykusiųjų lyginant su visomis kitomis programomis.

„Šios programos tikslas išsiaiškinti ankstyvas vėžio stadijas. Nustatomas specifinis prostatos antigenas (PSA). Gal kai kurie vyrai galvoja, kad čia bus tikrinama prostata, bus žiūrima manualiai ar ultragarsu, bet pagal šią programą nustatomas tik prostatos antigenas“, – sako profesorius.  PSA lygiui kraujyje nustatyti kraujas paprastai paimamas iš venos alkūnės linkyje.

Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa

Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje siejamos su netinkama žmonių gyvensena: nesveika mityba (maiste per daug riebalų, cholesterolio, druskos), rūkymu, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, antsvoriu ir negydomu padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ar cukriniu diabetu. Užsienio ir mūsų šalies patirtis rodo, kad galima išvengti daugelio širdies ir kraujagyslių ligų, pailginti žmonių gyvenimą. Tam reikia perprasti ligos prigimtį, nustatyti ją skatinančius rizikos veiksnius ir atkakliai su jais kovoti. Pokyčių pirmiausia turi  norėti pats žmogus  ir pasiryžti keisti savo gyvenseną.

Programa skirta vyrų nuo 40 iki 55 metų ir moterų nuo 50 iki 65 metų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai.

Programos priemonės:

• informavimo apie didelę širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, šios tikimybės įvertinimo, pirminės prevencijos priemonių plano sudarymo ar siuntimo išsamiai įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę paslauga;
• išsamaus širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimo paslauga; sergančiųjų cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės išsamaus įvertinimo paslauga.
• Paslaugos teikimą organizuoja pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos (PASPĮ). Išsamaus širdies ir kraujagyslių ligų, sergančiųjų cukriniu diabetu ar metabolinių sindromų tikimybės įvertinimo paslauga teikiama specializuotuose širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos padaliniuose.

Prof. J.Kalibatas atkreipia dėmesį, kad ir šioje programoje pastaraisiais metais 30 proc. mažiau žmonių. Tai medikui kelia apmaudą, nes šios ligos užima pirmą vietą pagal mirtingumą.

Maždaug 3 tūkst. asmenų nebuvo laiku nustatytos širdies ir kraujagyslių ligos, o tai gresia miokardo infarktais, insultais.

„Vyrų sudalyvavo gerokai mažiau nei moterų. Ir iki pandemijos vyrų aktyvumas buvo mažesnis nei moterų. Nes jeigu vyro nepriverčia nueiti tikrintis jo žmona,  tai jis dažniausiai ir neina. O per pandemiją ir moterys buvo ne tokios aktyvios, todėl ir vyrų neragino. Mūsų kardiologai paskaičiavo, kad maždaug 3 tūkst. asmenų nebuvo laiku nustatytos širdies ir kraujagyslių ligos, o tai gresia miokardo infarktais, insultais, dėl aterosklerozinio progresavimo gali būti pažeisti ir kiti organai“, – pastebi profesorius.

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa

Storosios žarnos vėžys yra viena onkologinių ligų, kuria Lietuvoje sergama dažniausiai. Kiekvienais metais nustatoma apie 1 500 naujų ligos atvejų ir jų kasmet daugėja. Jei nustatomas ankstyvųjų stadijų storosios žarnos vėžys, jo gydymas gali būti efektyvus. Deja, pacientas ilgai nejaučia jokių ligos požymių, todėl dažnai Lietuvoje aptinkamas IV stadijos storosios žarnos vėžys, kurio neįmanoma išgydyti visiškai.

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos tikslas – kuo anksčiau nustatyti storosios žarnos vėžį. Todėl kas dvejus metus reguliariai turėtų būti tikrinami asmenys, sulaukę 50–74 metų amžiaus, jiems atliekant slapto kraujavimo testą, pagal kurį galima numatyti ankstyvosios stadijos storosios žarnos vėžį.

Tai leistų efektyviai gydyti šią ligą, kad pacientas galėtų visiškai pasveikti. Programa skirta 50–74 metų amžiaus asmenims dėl storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos profilaktikos.

Programos priemonės:

• informavimas apie storosios žarnos vėžio ankstyvąją diagnostiką ir imunocheminio slapto kraujavimo testo išmatose (toliau – iFOBT) rezultatų įvertinimo paslauga (paslauga teikiama pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose);
• paciento siuntimas pas gydytoją specialistą atlikti kolonoskopiją (paslauga teikiama pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose);
• gydytojo specialisto konsultacija su kolonoskopija (storosios žarnos endoskopinis tyrimas) ir, jei reikia, biopsijos medžiagos paėmimu
• gydytojo specialisto konsultacija su kolonoskopija ir, jei reikia, biopsijos medžiagos paėmimu, taikant intraveninę nejautrą, biopsijos medžiagos histologinis ištyrimas ir įvertinimas.

Pasak prof. J.Kalibato ir šia programa per pandemiją irgi pasinaudojo apie 30 proc. mažiau žmonių nei anksčiau.

Kodėl prevencinėmis programomis pasinaudojo gerokai mažiau žmonių? Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas J.Kalibatas sako, kad viena iš priežasčių yra tai, kad šeimos gydytojai turėjo kur kas didesnį darbo krūvį, dalis darbo (net iki 40 proc.) vyko nuotoliniu būdu, diagnozės buvo nustatomos, skiriamas gydymas irgi nuotoliniu būdu, o tai nėra labai optimalus būdas nustatant ligas lyginant su kontaktine konsultacija, kai pacientas yra apžiūrimas gyvai.

„Kitas aspektas, kad žmonės pamatė, jog kai kurios gydymo įstaigos buvo tapę koronaviruso plitimo židiniais. Ne viena jų buvo ir uždaryta, nebeteikė planinių paslaugų. Sirgo ne tik pacientai, bet ir personalas. Todėl dalis žmonių paniškai bijojo lankytis medicinos įstaigose, bijodami užsikrėsti. Ir ta baimė buvo pagrįsta, nes dėl didesnė ligonių koncentracijos pasigauti virusą tikrai buvo didesnė tikimybė. Koronoviruso baimė buvo didesnė nei baimė patirti infarktą ar insultą ar susirgti vėžiu“, – pastebi medikas.

Todėl, pasak jo, net ir agituojami, sulaukę skambučių ar žinučių, kvietimų dalyvauti prevencinėse programose, žmonės atsisakydavo atvykti gydymo įstaigas.

„Dabar prevencinių programų apimtys po truputį atsistato, išmokome saugotis koronaviruso, vakcinacija irgi padeda žmonėms sugrįžti į įprastą gyvenimą. Turime tikslą, kad dalyvavimas prevencinėse programose dar padidėtų. Tenka pripažinti, kad Lietuvos žmonės savo sveikata rūpinasi dar labai menkai, nes mūsų sergamumas yra kur kas didesnis nei Europos vidurkis. Ir iki pandemijos maždaug ketvirtis žmonių atsisakydavo dalyvauti prevencinėse programose arba tiesiog neateidavo, nors ir sulaukdavo kvietimų“, – apgailestauja prof. J.Kalibatas.

Medikas tikisi, jog pasibaigus pandemijai šeimos gydytojai vėl aktyviai ragins savo pacientus dalyvauti prevencinėse programose, nes visi supranta, kad daug praradimų nuo vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų galima išvengti, jeigu jos būtų nustatytos ankstyvose stadijose. Juo labiau, kad vienas iš šeimos gydytojų darbo efektyvumo vertinimo kriterijų yra tai, kaip jis sugeba savo pacientus įtraukti į prevencines programas.

Medikai yra skatinami ir finansiškai. Juo labiau, kad valstybė nuolat didina lėšas šių programų finansavimui, paskutiniais metais lėšos buvo padidintos 23 milijonais eurų. O pacientams dalyvavimas prevencinėse programose nekainuoja.