Geri rankų higienos, plovimo įgūdžiai sumažina užkrečiamųjų ligų plitimo riziką / 123FR nuotr.

Per maistą plintančių ligų protrūkių sumažėjo perpus

manodaktaras.lt
Publikuota: 2020-05-05 18:11
Per pirmąjį šių metų ketvirtį užregistruota 60 per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų protrūkių – tai yra 2,2 karto mažiau, lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo registruoti 133 protrūkiai.
„Protrūkių skaičiaus sumažėjimui, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, galimai įtakos turėjo karantino metu taikyti socialiniai apribojimai“, – pažymėjo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) gydytoja epidemiologė Galina Zagrebnevienė.

Pasak gydytojos, vaikų ugdymo įstaigose pagrindinė virusinių žarnyno infekcijų plitimo priežastis buvo rankų higienos stoka, todėl tikėtina, kad karantino metu įgyti papildomi rankų plovimo įgūdžiai šeimose turės teigiamų pokyčių šių infekcijų plitimo procesui vaikų kolektyvuose.

Gegužės 5-ąją minima Pasaulinė rankų higienos diena. ULAC primena, kad geri rankų higienos įgūdžiai sumažina užkrečiamųjų ligų plitimo riziką bei yra viena pagrindinių infekcijų prevencijos ir kontrolės priemonių sveikatos priežiūros įstaigose.

ULAC jungiasi prie Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) kampanijos  „Saugok gyvybes – plauk rankas“. Kasmet PSO įvardija konkrečius sveikatos priežiūros poreikius ir siūlo temą, akcentuodama rankų higienos svarbą, kaip esminę su sveikatos priežiūra susijusių ligų (hospitalinių infekcijų) prevencinę priemonę bei kaip sveikatos priežiūros paslaugų kokybės dalį, užtikrinančią pacientų ir sveikatos priežiūros darbuotojų saugą visame pasaulyje.

Galina Zagrebnevienė / Roberto Zamario nuotr.

Galina Zagrebnevienė / Roberto Zamario nuotr.

ULAC duomenimis, iš viso per pirmąjį metų ketvirtį užkrečiamųjų ligų protrūkiuose susirgo 134 žmonės, iš kurių daugiau nei pusė (53,7 proc.) buvo gydomi ligoninėse. Aštuoni iš dešimties protrūkių (88,3 proc.) kilo šeimose, kiti 11,7 proc. buvo išplitę: kas dešimtas (10 proc.) – vaikų ugdymo įstaigose, 1,7 proc. atvejų buvo susiję su maisto tvarkymo įmonės veikla.

Arti 30 proc. protrūkių sukėlė norovirusai, rotavirusai ir salmonelės. Likusių dviejų trečdalių priežastis nenustatyta.  

Per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų protrūkiai buvo registruojami visose šalies administracinėse teritorijose, daugiausia Kauno ir Vilniaus apskrityse. Aštuoni iš dešimties protrūkių buvo užregistruoti miestuose (80 proc.), penktadalis kaimuose (20 proc.).

Pasak ULAC epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjos G.Zagrebnevienės, protrūkių rizikos veiksnių epidemiologinė analizė rodo, kad išlieka ta pati tendencija – apie aštuonis iš dešimties (80 proc.) visų protrūkių kilo šeimose.

Šaltinis: www.ulac.lt