Penki nauji mirties nuo koronaviruso atvejai – Klaipėdoje ir Šiauliuose
Jos teigimu, Šiaulių rajono gyventojas užsienyje nekeliavo, sunkiai ir mažai vaikščiojo, gyveno vienas, du kartus su draugais buvo išvykęs žvejybą. Žvejybos draugams atliekami tyrimai.
R.Lingienės taip pat teigė, kad po du mirusius asmenis priklauso 61-70 metų ir 81-90 metų amžiaus grupėms, vienas asmuo vyresnis nei 91 metų amžiaus, visi turėjo gretutinių ligų.
Šeštadienį patvirtinta dar viena mirtis dėl koronaviruso, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Asmuo mirė Kauno klinikinėje ligoninėje. Mirusysis, kurio amžius ir lytis neskelbiami, priklausė rizikos grupei. Bendras mirčių dėl šios infekcijos skaičius Lietuvoje išaugo iki 23. Šeštadienio ryto duomenimis, per paskutinę parą nustatyti 27 nauji COVID-19 atvejai, iš viso – 1026. Pasveikusiais laikomi 54 žmonės.
Daugiausia mirčių – Klaipėdos apskrityje
Nacionalinės visuomenės sveikatos centro duomenimis, daugiausia mirties atvejų iki šiol užfiksuota Klaipėdos apskrityje – aštuoni, visi asmenys gulėjo Klaipėdos universitetinės ligoninės viename iš skyrių.
„Visi asmenys iki mirties buvo hospitalizuoti Klaipėdos ligoninės Slaugos skyriuje“, – sakė R. Lingienė. Jos teigimu, Vilniaus apskrityje iki šiol užfiksuoti septyni atvejai, šeši iš jų susiję su Ukmergės ligonine, mirtys kol kas neregistruotos Tauragės, Telšių ir Utenos apskrityse.
Didžioji dalis mirusių žmonių buvo 81-90 metų amžiaus, tačiau mirė ir jaunesni – 61-70 metų amžiaus žmonės. Visi jie turėjo gretutinių ligų.
„Dažniausiai tai – lėtinės širdies ir kraujagyslių ligos, du asmenys sirgo onkologinėmis ligomis. Taigi, apibendrinant, visi mirusieji priklausė rizikos grupei“, – teigė specialistė. Ji taip pat pridūrė, kad keturi koronaviruso atvejai nustatyti jau po mirties.
TAIP PAT SKAITYKITE: COVID-19 pacientų rizikos grupė: kokie žmonės jai priskiriami?
Vėluojanti mirčių statistika
R.Lingienės teigimu, ne visada informacija apie mirtis Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą pasiekia laiku. „Mirčių atvejai įtraukiami į statistiką, kai tiksliai išsiaiškinamos mirties priežastys ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos pateikia informaciją Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, – sakė R.Lingienė. – Deja, ne visada informacija mus pasiekia laiku.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Santaros klinikos prašo nuo koronaviruso pasveikusiųjų aukoti kraujo gelbstint sergančius
