Pavasarinis peršalimas ar alergija – kaip atskirti?
Ūmiai prasidėjusius alerginio rinito simptomus iš tiesų nesunku sumaišyti su peršalimu. Ryškiausias simptomas, nebūdingas alerginiam rinitui, o dažnas sergant peršalimu – karščiavimas, taip pat raumenų, sąnarių skausmai. Alerginiam rinitui labiau būdingi kartu esantys bėrimai, sezoniškumas. Taip pat skiriasi ligos trukmė – peršalimo simptomai ryškiausi pirmas dvi paras ir maždaug per 10 dienų pasveikstama, o alerginis rinitas trunka tol, kol žmogus kontaktuoja su alergenais. Vaikų atveju diagnostiką gali apsunkinti alerginio rinito atveju prisidedantis krenkštimas ir kosulys, nes vaikai dažnai nemoka išpūsti nosies ir sekretas teka į nosiaryklę.
Alerginis rinitas nėra vien tik pavasario liga, yra nuolatinių alergenų, kurie lemia lėtinio alerginio rinito atsiradimą, taigi šią ligą taip pat gali būti nelengva atskirti nuo kitų lėtinį nosies užgulimą sukeliančių ligų.
Gydytoja otorinolaringologė Austėja Pečeliūnienė.
Ar karščiavimas yra pagrindinis simptomas, rodantis peršalimo ligą?
Peršalimo ligas gali sukelti daugiau nei 200 virusų ir jų atmainų, tad priklausomai nuo konkretaus sukėlėjo klinikinė eiga ir simptomai gali skirtis. Įprastai ligos eiga būna lengva, karščiavimas neintensyvus, o sergant ta pačia virusine infekcija karščiavimo gali ir nebūti. Jei karščiavimas atkaklus, simptomai labai varginantys, būklė negerėja, o net blogėja, tai gali signalizuoti apie prisidėjusią bakterinę infekciją ar kitą ligą.
Ar alerginė reakcija gali „išprovokuoti“ ir susirgimą virusine liga?
Alergiški žmonės kiek imlesni virusinėms ligoms. Tyrimai rodo, jog alergiški vaikai, sergantys bronchine astma, dažniau serga virusinėmis infekcijomis lyginant su bendraamžiais, tačiau susirgimo eiga ar trukmė nebus sunkesnė. Konkrečiai alerginio rinito atveju pastebėta, kad virusai greičiau patenka per tokią gleivinę, tačiau alerginio uždegimo metu išskiriamos medžiagos turi ir priešvirusinį efektą. Taip pat organizmo reakcijai į virusą įtakos turi ir paties viruso savybės, aplinkos veiksniai, įgimto imuniteto savybės.
Atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimus nustatyta, kad lemiamos reikšmės virusinių susirgimų eigai gali turėti anatominės nosies problemos, pvz. iškrypusi nosies pertvara, polipai ir kt. Minėtos priežastys alergiškiems žmonėms gali lemti didesnę komplikacijų riziką susirgus dar ir virusine infekcija (pvz. sinusitas, ausų uždegimai).
Artėja medžių žydėjimo sezonas, kokios alerginės reakcijos yra dažniausios ir kaip jų išvengti?
Šiuo metu dažniausiai paūmėja sezoninis alerginis rinitas, dar vadinamas šienlige. Lietuvoje anksčiausiai ją sukelia medžių žiedadulkės, pirmieji simptomai (vandeninga sloga, čiaudulys, nosies ir akių niežulys) gali atsirasti jau kovo mėnesio pradžioje. Dažniausiai šia liga suserga vaikai ir suaugusieji iki 40 metų amžiaus. Otorinolaringologo praktikoje pasitaiko atvejų, kai žmonės kreipiasi dėl kitų simptomų, neįtardami, jog juos sukėlė būtent alerginė sloga.
Tėvai neretai atveda vaikus dėl užsitęsusios slogos ir suprastėjusios klausos. Nepūlingas vidurinės ausies uždegimas – viena dažnesnių problemų kai alerginis uždegimas ir gleivinės paburkimas lemia klausomojo vamzdžio funkcijos pablogėjimą. Tyrimų duomenimis, daugiau nei pusė alerginę slogą turinčių asmenų taip pat turi ir nealerginės kilmės rinitą. Dėl šios priežasties dažnai reikalingas tarpdisciplininis otorinolaringologų ir alergologų bendradarbiavimas. Nuo to priklauso geri gydymo rezultatai.
Sergantiems šienlige kiek įmanoma vertėtų vengti kontakto su žiedadulkėmis. Grįžus namo, persirengti lauke vilkėtus rūbus, ant kurių galėtų būti prikibusių žiedadulkių. Plauti nosį jūros vandeniu, dažnai lašinti į akis dirbtines ašaras. Langus namie ir automobilyje patariama laikyti uždarytus. Kambarius geriausia vėdinti po lietaus arba kai nėra vėjo. Tokiu būdu bent jau namuose bus mažesnis alergenų kiekis. Reikėtų drėgnai valyti grindis, kitus paviršius. Namų aplinką patartina sutvarkyti taip, kad juose būtų kuo mažiau kilimų, užuolaidų. Taip pat svarbu vartoti gydytojo paskirtus vaistus nuo alergijos.
Ar alergiją būtina gydyti? Daugelis žmonių priima nemalonius simptomus kaip neišvengiamybę ir į medikus nesikreipia.
Yra ne viena priežastis, dėl kurios rekomenduojama nenumoti ranka į alerginio rinito simptomus, o kreiptis pagalbos į gydytoją. Pastebėta, kad pacientams, kurie nuolat patiria alergenų poveikį, vystosi nuolatinis nosies gleivinės uždegimas. Tuomet ilgainiui žmogus tampa jautresnis mažesnėms alergeno dozėms bei ryškiau reaguoja į kitus nespecifinius dirgiklius, pavyzdžiui cigarečių dūmus, smogą, stiprius kvapus ir pan.
Mokslinėje literatūroje vis dažniau minimas vieningų kvėpavimo takų terminas, nes viršutinių kvėpavimo takų problemos turi didelės įtakos apatinių kvėpavimo takų būklei. Gydant alerginį rinitą stebima reikšmingai mažiau bronchinės astmos paūmėjimo epizodų asmenims, turintiems abi patologijas.
Vaikų amžiuje kokybiškas kvėpavimas per nosį ypač svarbus. Alerginis rinitas, adenoidų hipertrofija, kitos viršutinių kvėpavimo takų problemos gali lemti nuolatinį kvėpavimą per burną, o tai savo ruožtu – ne tik prastesnę miego kokybę, nuovargį, dėmesio koncentracijos sutrikimus, bet ir sąkandžio, žandikaulių, veido kaulų formavimosi problemas. Suaugusiems – tai viena iš nemigos, knarkimo, nuovargio priežasčių.
Kokios komplikacijos būdingos alergijai ir kokios peršalimo ligoms?
Peršalimo ligos dažnai praeina be apsilankymo pas gydytoją, tačiau mažiems vaikams, ypač kūdikiams, dėl anatominių ypatumų peršalimas gali būti sunki liga. Kūdikis dėl smarkiai užgulusios nosies ir nosiaryklėje besikaupiančio sekreto negali normaliai valgyti, sutrinka miegas, gali komplikuotis į sunkesnes ligas. Maždaug penktadaliui vaikų būdinga komplikacija – bakterinis vidurinės ausies uždegimas, taip pat gali komplikuotis plaučių uždegimu, sinusitu. Peršalimo ligos gali pabloginti lėtinių ligų eigą, sukelti bronchinės astmos paūmėjimą. Alerginio rinito simptomams pasireikšti reikia bent keleto metų alergenų poveikio, tad jei jaunesnį nei 2 metų amžiaus vaiką vargina sloga, nosies užgulimas reikėtų galvoti apie kitas priežastis nei alergija.
Trumpai trunkančio alerginio rinito komplikacijos gali būti panašios kaip ir ūminės virusinės infekcijos (ausų uždegimas, sinusitas, prastesnė bronchinės astmos kontrolė). Užsitęsęs, negydomas alerginis rinitas, kaip ir kitos lėtinio nosie užgulimo priežastys turi lemiamos įtakos miego kokybei, darbingumui. Tyrimai rodo, kad vaikai ir paaugliai, turintys negydomą sezoninį alerginį rinitą paūmėjimų metu patiria dėmesio koncentracijos sutrikimus, kenčia jų mokymosi rezultatai, prastesni sporto pasiekimai lyginant su laikotarpiu kai alergijos simptomų neturi. Taip pat pavojingos jau mano minėtos užsitęsusios kvėpavimo per burną pasekmės galinčios sukelti atokiąsias sąkandžio, žandikaulių, veido kaulų formavimosi problemas.
