Nuotolinis mokymasis: kas gresia vaikų regėjimui ir kaip to išvengti

Aukse Kontrimiene

Publikuota: 2020-05-11 11:35

Akių gydytojai nuolat akcentuodavo, kad spoksojimas į kompiuterio monitorių, planšetes ar į mobiliuosius telefonus ypač kenkia vaikų regėjimui. Tačiau karantinas pakoregavo vaikų dienotvarkę – jie mokosi nuotoliniu būdu, bendrauja su mokytojais ir draugais tik internetu. Naudojimasis išmaniaisiais įrenginiais tapo ne tik pramoga, bet ir būtinybe, tad kalbėti apie draudimus bei laiko ribojimą tampa beprasmiška. Visgi akių priežiūros ir gydymo centro „Rega“ vaikų akių gydytoja Nina Dziubak sako, kad norint kuo mažiau pakenkti regėjimui, reikia atkreipti dėmesį į tam tikrus dalykus, o svarbiausia – netingėti atlikti akių mankštą.

Pasak gydytojos, 15-16 metų vaikų regėjimui kompiuteris kenkia mažiau nei jaunesniame. Tokiame amžiuje įprastai jau baigiasi organizmo formavimasis, išauga kaulai, susiformuoja visi organai, įvyksta brendimas ir akių būklė stabilizuojasi. „Todėl ta didesnė įtampa, kuri pasireikia dirbant su kompiuteriu, jiems turi mažesnį poveikį. 16-17 metų jaunuoliai gali dirbti 30-40 minučių, o po to padaryti pertrauką. Tai ir atitinka darbo mokykloje standartus. Kad sukauptų dėmesį ir išvengtų akių pervargimo, būtina padaryti 10-15 minučių pertrauką“, – sako vaikų akių gydytoja N.Dziubak. Jos patarimas ilsinti akis ne prie televizoriaus, ne įlindus į mobilųjį telefoną. „Reikėtų pažiūrėti į tolį. Pažiūrėti pro langą ar balkoną, kaip medžiai žaliuoja ir žydi, paskaičiuoti praskrendančius paukščius ir t.t.“ – sako gydytoja.

Nina Dziubak

Jaunesnio 10-14 metų amžiaus vaikams, kurie turi mokytis nuotoliniu būdu yra gerokai sudėtingiau. Pasak N.Dziubak, laikas, kada vaikas gali skaityti, sąmoningai fiksuoti žvilgsnį, suvokti, ką mato kompiuterio ekrane, yra gerokai trumpesnis. Tokio amžiaus vaikai tik 15-20 minučių gali sukaupti dėmesį, atidžiai sekti, ką pasakoja mokytojas, nepamesti minties.

Kai pamoka užtrunka 40 minučių, tai jos eigoje išsiblaško gebėjimas fiksuoti objektą, o kas svarbiausia – kitaip pradeda veikti ir pati vaiko akis. „Iš pradžių akies vyzdys tam, kad geriau matytų, susiaurėja, o ilgai žiūrint iš arti, jis pradeda plėstis. Taip nutinka bet kuriam žmogui. O jeigu jis ilgai įtempęs žvilgsnį žiūri į kompiuterio monitorių, vyzdys prasiplečia ir vaizdo ryškumas šiek tiek mažėja. To žmogus lyg ir nejaučia, bet akies obuolys turi dvigubai stipriau veikti. Didėja raumenų įtampa, žmogus nustoja mirkčioti, sausėja ragena. Gali atsirasti sausos akies sindromas“, – sako gydytoja N.Dziubak.

Pasak medikės, 4 kartus po 40 minučių pasėdėjus prie kompiuterio, prasideda tam tikri procesai akyje. Akies obuolys tam, kad kompensuotų sudėtingumą, pradeda ilgėti, sužadinamas akies obuolio augimo refleksas. „Tie vaikai, kurie genetiškai savo giminėje turi trumparegių, ypač jei trečios kartos giminaičiai turėjo polinkį į trumparegystę, jiems tas ilgas sėdėjimo ir žiūrėjimo į kompiuterį procesas paspartins trumparegystės atsiradimą“, – prognozuoja akių priežiūros ir gydymo centro „Rega“ gydytoja.

Svarbu tinkamas darbo vietos apšvietimas

Gydytoja nepataria dirbti tamsoje, kai į akis spigina tik kompiuterio skleidžiama šviesa. Darbo vietą reikėtų apšviesti, kad šoninė šviesa šiek tiek sumažintų kontrastą. „Kaip minėjau, žiūrint iš arti vyzdys plečiasi, mes gi žiūrime į monitorių, kuris šviečia tiesiai į akis, tuomet tas akies siaurą vyzdį laikančio raumens rezervas mažėja, vyzdys pradeda platėti. Kai žmogus būna tamsoje, vyzdys irgi platėja, o kada jis platėja, įsijungia visi kompensuojantys veiksniai ir prasideda akies obuolio augimas, tad trumparegystė savaime suprantama turi padidėti“, – sako gydytoja.

Dar pavojingesnis dalykas, teigia gydytoja, kai prasiplėtus akies vyzdžiui, rainelei prispaudus priekinį akies obuolio kampą, padidėja akispūdis – gali atsirasti glaukoma. „Tai sudėtingas susirgimas. Jeigu trumparegystę galime kompensuoti akinių, kontaktinių lęšių pagalba ar lazeriniu būdu koreguoti ragenos kreivę, tai glaukoma daug sudėtingesnis dalykas, kuris lydės žmogų visą gyvenimą. Per pastaruosius trejus metus kur kas daugiau diagnozuojame glaukomos atvejų jauniems žmonėms“, – tvirtina gydytoja N.Dziubak.

Pasak jos, kai žmogus dirba ne tamsoje, o kompiuteris yra apšviestas, tai šiek tiek išsilygina šviesos patekimas į akis: ne tik iš monitoriaus, bet ir iš šonų – vyzdžiai ne taip išsiplečia. Tamsa priverčia vyzdį išsiplėsti, o spindintis monitorius – susitraukti. Tas kontrastas stipriai vargina akis. Todėl darbo vietą būtina apšviesti.

Mokymasis namuose nuotoliniu būdu / 123RF nuotr. / 123RF.com nuotr.

Per pertrauką – mankšta akims

Galima akis pamankštinti paprastai – keičiant žvilgsnio kryptį: aukštyn, žemyn, tolyn, artyn. Vaikų akių gydytoja siūlo padaryti šiek tiek įdomesnį ir naudingesnį pratimą. Tam reiktų iš popieriaus išsikirpti 1 cm diametro rutuliuką ir patepus sudrėkintu muilu priklijuoti prie lango vaiko akių aukštyje. Jis gali būti bet kokios spalvos, gali būti ir baltas.

Per pertraukėlę vaikui reikėtų prieiti prie palangės ir pažiūrėti į tą rutuliuką. Taip žvilgsnis fiksuojamas iš arti, o po to žvilgsnį nukreipti į tolį, į patį tolimiausią objektą, kurį galite pamatyti pro savo langą. Tai gali būti dideli medžiai – galima suskaičiuoti jame tupinčius paukščius. Galbūt į priešais daugiabutyje esantį balkoną. Galima vaiko paklausti, ar matai pavyzdžiui, tame trečio aukšto balkone stovintį dviratį ar ant palangės tupintį katiną? Vaikui svarbu suformuluoti užduotį: suskaičiuoti, kiek medis turi šakų, kiek daugiabutyje atidarytų langų. Žvilgsnis neturėtų būti fiksuojamas tuščiai. Tada vėl žiūrėti į tą ant lango priklijuotą rutuliuką. Žiūrint į tolį vyzdys siaurėja, žiūrint iš arti – platėja. Taip mankštinamas akies vyzdžio raumuo.

Pratimą reikėtų atlikti keletą kartų: 5 kartus pažiūrėti į priklijuotą rutuliuką ir 5 kartus į tolumoje esantį objektą. Kiek ilgai fiksuoti žvilgsnį? Užteks lėtu tempu suskaičiuoti iki keturių. Jeigu vaikas nešioja akinius, pratimą jis turėtų atlikti su jais.

Temos: