Niežti, pleiskanoja galvos oda? Gydytoja I. Gylienė įspėja: delsti nereikėtų

Liga gali užklupti ir suaugusius, ir kūdikius

Nors minėti seborėjinio dermatito simptomai nėra specifiniai šios ligos požymiai, visgi tam tikri niuansai gali signalizuoti būtent šią diagnozę. Pirmiausia – tai ligos pasireiškimo sritys.

„Seborėjinis dermatitas gausiai paveikia riebalinių (sin. sebacinių) liaukų turinčias odos zonas, pvz., skalpą, veido odą, bėrimams pasireiškiant plaukuotosios galvos dalies, ausų landų, antakių, kaktos ir tarpuantakio, nosies sparnelių srityse, vyrams – barzdos odoje, rečiau paveikia ir krūtinės sritį, tarpumentį ar net kūno raukšles. Minėtose odos vietose ar izoliuotai vienoje zonoje atsiranda pleiskanojimas, ilgainiui vystosi paraudimas, būklei progresuojant, pradedamas justi odos diskomfortas, niežulys“, – vardino gydytoja dermatovenerologė.

Pačios pleiskanos – gelsvos, riebios, tačiau tai įvertinti savarankiškai gali būti sudėtinga. Konsultacijų metu dalis pacientų, anot gydytojos, net nebūna pastebėję paties pleiskanojimo (arba jį nurodo esant smulkų, balkšvą, kas tipiškai būtų kitų odos ligų požymis), tačiau dažniausiai skundžiasi tik patiriamu skalpo niežuliu.

Seborėjinis dermatitas pasireiškia ne tik suaugusiems, bet ir kūdikiams. Tokio amžiaus pacientams jis dar vadinamas „lopšio kepure“, kadangi ryškiausiai matomas kaktos ir skalpo srityse.

Pleiskanos dažniausiai yra švelni seborėjinio dermatito forma, kuri pirmiausiai ir pasireiškia skalpo odoje. Tokius simptomus puikiai sukontroliuoja nereceptiniai vaistinėse ar net prekybos centruose įsigyjami šampūnai nuo pleiskanų.

Vis dėlto, jei būklė kelia diskomfortą, simptomų nemažėja, o galbūt jie net progresuoja, visada verta pasikonsultuoti su gydytoju dermatovenerologu, kadangi skalpo pleiskanojimą gali sukelti įvairios kilmės odos sudirgimai, odos sausumas ar kitos lėtinės uždegiminės ligos, kaip pvz., psoriazė.

Kas daro didžiausią įtaką seborėjos atsiradimui

Šiuolaikinė medicina yra itin patobulėjusi, tačiau, kaip teigė dermatovenerologė I.Gylienė, tikslios seborėjinio dermatito priežastys, deja, iki šiol nėra iki galo žinomos: „Seborėjos mechanizmą sudaro įvairių veiksnių visuma: genetinių priežasčių nulemtas imuninės sistemos sutrikimas, dėl kurio odos paviršiuje išveša natūraliai ant jos gyvenančios neužkrečiamos grybelio Malassezia rūšys. Tuo pačiu odoje esančios riebalinės liaukos perteklinai išskiria sebumą, kuris yra palanki terpė minėtam grybeliui daugintis, susidarantys mikroorganizmų apykaitos produktai dar labiau dirgina odą, vystosi uždegimas ir formuojasi pleiskanos“.

Patį riebalinių liaukų aktyvumą gali skatinti įvairūs veiksniai, tokie kaip stresas, pakitusi hormonų pusiausvyra, Parkinsono liga.

Pastebima, jog seborėjinis dermatitas paūmėja ir esant ryškesniems klimato pokyčiams: dideliam karščiui, drėgmei ar šalčiui.

Taip pat svarbi ir imuninės sistemos būsena – gydytoja sako pastebinti, jog pacientų būklė pablogėja po persirgtų infekcijų, patirtų operacijų, esant vėžiniams susirgimams ir taikant chemoterapiją, sergant ŽIV/AIDS, hepatitu C, praktikuojant žalingus įpročius, ypač gausiau vartojant alkoholį.

„Kai kurie pacientai nurodo pastebintys, jog ir „nesveika“, vakarietiška mityba, kuomet suvartojama daug saldumynų ir kitų aukšto glikeminio indekso produktų, skatina simptomų pasireiškimą. Nors ir nėra įrodyta, bet tai galima būtų paaiškinti tuo, jog visi grybeliai minta ir mėgsta cukrų, tad turint atitinkamus valgymo įpročius, organizme gali formuotis palanki mitybinė terpė Malassezia grybeliui vešėti“, – kalbėjo dermatovenerologė

Jei seborėjinis dermatitas vargina kūdikį, tai, anot specialistės, dažniausiai yra nebrandžių odos liaukų ir nesusiformavusios tinkamos pusiausvyros odos mikrobiotos pasekmė. Medicininėje literatūroje aprašoma, jog didesnė rizika kūdikystėje patirti seborėjos simptomus yra tiems vaikams, tarp kurių artimųjų yra sergančių atopiniu dermatitu ar bronchine astma.

Vargina simptomai – metas pas gydytoją

Į gydytoją dermatovenerologą rekomenduojama kreiptis visuomet, kai juntami simptomai trukdo gyvenimo kokybei: vienam tai gali būti erzinantis niežulys, kitam – paraudimai ir/ar pleiskanojimas veide, o kartais net ir į kitas odos sritis išplitęs bėrimas.

Taip pat specialisto konsultacija tikslinga ir tuomet, kai neveikia savarankiškai, kosmetologo ar šeimos gydytojo parinktos priemonės. Kaip sako gydytoja dermatovenerologė I.Gylienė, rečiau pasitaiko ție atvejai, kai seborėjinio dermatito varginamam pacientui reikalingas kompleksinis problemos sprendimas, taikant ne tik vietinį, bet ir sisteminį gydymą geriamais vaistais, skiriant fototerapiją.

Ką būtina atminti, norint veiksmingai kontroliuoti seborėjinį dermatitą

Gydant suaugusiųjų seborėjinį dermatitą, dėl jo lėtinės, atsikartojančios eigos svarbi ne tik esamų simptomų kontrolė, tačiau ir būsimų paūmėjimų prevencija.

Gydytoja dalinasi patarimais, kurie gali padėti, valdant šią ligą:

1. Siekiant greičiau suvaldyti ligos paūmėjimą, reikia naudoti kombinuotą gydymą, taikant priešgrybelinį, priešuždegiminį ir keratolitinį (pleiskanas tirpdantį) poveikį turinčias priemones, DS raidėmis žymimą dermatokosmetiką (vaistinėse įsigyjami kremai, šampūnai).
2. Priešgrybelinį poveikį turinčiuose šampūnuose ar kremuose ieškoti šių ingredientų: cinko piritiono, ciklopiroksolamino, klimbazolo, piroktonolamino, ketokonazolio, mikonazolio, klotrimazolio ar kt. Jei neveikia vienas vietinio poveikio priešgrybelinis šampūnas – išbandyti kitą. Sunkiais atvejais gali būti skiriami geriami priešgrybeliniai medikamentai.
3. Priešuždegiminį poveikį turinčius vietinio poveikio kortikosteroidus (skalpo ir kūno odai) ar kalcineurino inhibitorius (veido srities bėrimams) skiria ir išrašo gydytojai dermatovenerologai. Nereceptinės priešuždegiminį poveikį turinčios ir niežulį slopinančios medžiagos galėtų būti polidokanolis, bisabololis, alijošius (aloe vera).
4. Vietinio poveikio preparatais mažinant sebumo produkciją, riebalinių liaukų aktyvumą ir tuo pačiu slopinant uždegimą, gali pasitarnauti nikotinamido ir cinko turinti dermatokosmetika. Esant sunkioms seborėjinio dermatito formoms, gali būti skiriamas riebalinių liaukų veiklą slopinantis sisteminis medikamentas izotretinoinas.
5. Pleiskanas mažinantys populiariausi keratolitikai yra salicilo rūgšties ir šlapalo preparatai. Taip pat taikomi seleno disulfidas ir siera, kuriems būdingas ir priešgrybelinis poveikis.
6. Norint mažinti simptomus, rekomenduojama šampūnus naudoti ne rečiau kaip kas antrą-trečią dieną: išmuiluoti skalpo odą, palaukti bent 5–7 min. ir tik tuomet išskalauti. Jei rausta bei pleiskanoja antakių, nosies sparnelių, krūtinės ar kitų sričių oda, prausimosi metu gydomuoju šampūnu galima muiluoti ir šias sritis.
7. Vietinio poveikio vaistai ar nereceptiniai kremai naudojami kasdien iki simptomų išnykimo.
8. Būklei pagerėjus, rekomenduojama gydymo staiga nenutraukti, o vaistinių ir nemedikamentinių priemonių naudojimą retinti palaipsniui.
9. Neblogėjant skalpo ir/ar odos būklei, skalpui rekomenduojamas ilgalaikis profilaktinis gydomojo šampūno naudojimas vieną kartą savaitėje, veido ar kūno simptomams valdyti gali būti taip pat taikomas analogiško dažnio prausimasis priešgrybelinį poveikį turinčiais prausikliais/šampūnais, profilaktinis Malassezia grybelio išvešėjimą slopinančių kremų, serumų naudojimas.
10. Norint sumažinti paūmėjimų atsikartojimo riziką, rekomenduojama vengti streso, nuovargio, ekstremalių oro sąlygų, atsisakyti žalingų įpročių, mažinti saldumynų suvartojimą. Svarbu stengtis užtikrinti subalansuotą mitybą ir sveiką gyvenimo būdą; rekomenduojama vartoti omega-3 (žuvų taukų) papildus, gali būti naudingas ir profilaktinis probiotikų kurso suvartojimas, biotino ir kitų B grupės vitaminų, vit. A, C, D, E, seleno ir cinko papildų vartojimas.