Nevaisingumo problema kartais išsprendžiama su dietologu: kokie gyvenimo būdo veiksniai turi įtakos vaisingumui
Pasak VUL Santaros klinikų Santaros vaisingumo centro vedėjo, gydytojo ginekologo Rimanto Griciaus, sveikas gyvenimo būdas yra pagrindas, ant kurio statomas nevaisingumo gydymas: „Būtų labai gerai, kad pirmiausia būtų pakoreguoti gyvenimo būdo veiksniai, ir tik tada galėtume skirti savo sudėtingą gydymą.“
Pasak Santaros nevaisingumo centro vedėjo, tiek vyrų, tiek moterų vaisingumui įtaką daro gyvenimo būdo veiksniai – svarbu nerūkyti, saikingai vartoti alkoholį, išlaikyti normalią kūno masę, o tai reiškia sveikai maitintis, būti fiziškai aktyviems.
Įtakos vaisingumui turi ir anksčiau persirgtos ligos. „Jei vyras yra sirgęs onkologinėmis ligomis, vartojęs citostatinius vaistus, ar sirgęs tuberkulioze, kai kuriomis kitomis infekcinėmis ligomis, visa tai turės įtakos vyro vaisingumui ateityje. Jeigu moteris sirgusi dubens uždegimine liga, lytiškai plintančiomis ligomis, gali būti nepratekami kiaušintakiai. Jeigu moteris patyrusi daug nėštumo nutraukimų, tai irgi gali turėti įtakos pastojimui ateityje“, – sako ginekologas R.Gricius.
Nevaisingumo gydymas – ir su dietologu
Santaros vaisingumo centro vadovas, ginekologas R.Gricius paaiškina, kaip, pavyzdžiui, antsvoris gali trukdyti moteriai pastoti: „Policistinių kiaušidžių sindromu sergančioms moterims metabolizmas būna sutrikęs. Didžioji dalis tokių moterų turi antsvorį, nutukimą. Paskaičiuota, kad numetus 5 proc. kūno masės, o tai yra pakankamai nedaug, ovuliacija kai kurioms atsistato savaime.“
Moterys nukreipiamos pas dietologus. „Kartais būna, kad numetus svorio jos pačios pastoja ir nebereikia jokių pagalbinio apvaisinimo procedūrų. O jei nepastoja, su pagalbiniu apvaisinimu pastoja žymiai dažniau, jei kūno masė yra sunormalėjusi“, – sako R.Gricius.
Tačiau kartais laukti, kol moteris numes svorio, tiesiog nėra laiko. „Jeigu moteris yra vėlesnio reprodukcinio amžiaus, apie 40-ies metų, paprastai neturime daug laiko. Jeigu lauksime kokį pusmetį ar ilgiau, kol ji numes kūno svorio, gali būti, kad vėliau gydymas bus labai sudėtingas, nes kiaušidžių rezervas mažėja“, – sako Santaros vaisingumo centro vadovas R.Gricius.
Gyvenimo įpročius keisti labai sunku
Vis dėlto, nors į Santaros vaisingumo centrą atvyksta motyvuotos poros, R.Gricius sako, kad įpročius keisti nėra lengva. „Vienas dalykas – motyvacija, kitas – sunkus kasdienis darbas, kurį reikia daryti. Kai moteriai su dideliu antsvoriu pasakau, kad reikės numesti svorio, ji sako, kad bus lengva. Sakau, kad tai bus pats sunkiausias gydymo etapas. Ypač jaunoms moterims, turinčioms didelį antsvorį, būna sudėtinga. Net ir su dietologo pagalba būna tas „jo jo“ efektas – numeta svorio, vėl priauga. Vyresnės, vėlesnio reprodukcinio amžiaus moterys būna labiau motyvuotos, norimą svorį pasiekia ganėtinai greitai“, – pasakoja R.Gricius.
Pasak gydytojo, keisti ilgalaikius gyvenimo įpročius labai sudėtinga, net jei tikslas – susilaukti vaikų. „Taip pat ir su rūkymu. Būna, kad pora sako, kad mes rūkyti, mažina mažina ir nieko nesumažina. Dažnai reikia ir psichologo, dietologo pagalbos“, – sako R.Gricius.
Motyvaciją keisti gyvenimo įpročius paskatina ir tai, kad Ligonių kasos kompensuoja tik du pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklus. Pasak R.Griciaus, jei pirmasis ciklas nesėkmingas, tai antrajam ciklui dažnai pavyksta pasiekti užsibrėžtų tikslų.
Streso įtaka pastojimui pervertinta
Tarp gyvenimo būdo veiksnių paprastai minimas ir stresas. Tačiau gera žinia ta, kad stresas neturėtų būti lemiamas veiksnys pastojant. „Streso įtaka pastojimui yra pervertinama. JAV daryti tyrimai su didele moterų populiacija, objektyviai matuotas stresas. Ryšio tarp padidėjusio kortizolio lygio ir pastojimo galimybės nebuvo nustatyta. Kad stresas padėtų pastojimui, taip nėra, bet kad vien dėl streso moteris nepastotų, taip irgi nėra. Nes ir karui vykstant, ir bomboms sprogstant, moterys būna nėščios ir gimdo“, – sako Santaros vaisingumo centro vadovas, gydytojas ginekologas R.Gricius.
