Nerimas dėl mirties; tanatofobija / Shutterstock nuotr.

Nerimas dėl mirties: kaip atpažinti, kada tai tampa liguista

Eglė Dagienė
Publikuota: 2022-05-20 11:07
Mirtis yra neišvengiama gyvenimo dalis, tačiau kai kurie žmonės nepalyginamai stipriau linkę išgyventi ir nerimauti dėl savo ar artimųjų mirties. Stipri mirimo baimė arba tanatofobija gali dar labiau paaštrėti, ypač nūdienos karo kontekste, arba tiesiog patyrus itin sunkius išgyvenimus ar sunkias traumas. Su psichologe Evelina Dirmotaitė portale manodaktaras.lt kalbamės apie tai, kaip atpažinti, kada ši fobija tampa liguista ir kada metas kreiptis į specialistus.
Kai kurie teoretikai, pavyzdžiui, psichiatras Irvinas D. Yalom’as mano, kad nerimas dėl mirties yra pagrindinė visų kitų formų psichologinio streso priežastis. 

„Šie teoretikai kelia hipotezę, kad net mintis apie galimą mirtį daugeliui yra per daug grėsminga, todėl mirties nerimas dažniausiai išreiškiamas kitais simptomais (pvz., fobijomis, depresija, psichoze, kt.). Mirtis ir mirimo procesas yra susiję su žmogų natūraliai bauginančiais dalykais – nežinomybės baime, baime prarasti kontrolę, skausmo, ligų, orumo praradimo baime, baime apleisti, išsiskirti su artimaisiais“, – pasakojo „Sveikatos klinikos“ psichologė E.Dirmotaitė.

Psichologė Evelina Dirmotaitė

Psichologė Evelina Dirmotaitė

Nerimą dėl mirties gali lydėti ir fiziniai simptomai

Vieni iš veiksnių, galinčių padidinti nerimą dėl mirties, yra trauminiai išgyvenimai, dėl kurių mirties neišvengiamumas gali būti akivaizdesnis, todėl, anot psichologės, natūralu, kad šiais neramiais laikais mirties nerimas gali sustiprėti. Visgi, jei šis nerimas perauga į stiprią baimę, kuri trukdo prisitaikyti kasdieniniame gyvenime, normalus susirūpinimas savo mirtingumu gali virsti į fobiją.

Patariama atkreipti dėmesį į tai, kaip ši baimė dėl mirties atsiliepia jūsų kasdieniam gyvenimui ir subjektyviam gerbūviui. Jei nerimas trukdo atlikti kasdienes veiklas, jei imate aktyviai vengti situacijų, susijusių su mirtimi, išgyvenate stiprius nerimo ir baimės jausmus ir dėl to jaučiate kančią, vertėtų susirūpinti ir galbūt kreiptis pagalbos į specialistą, su kuriuo galėtute aptarti šiuose išgyvenimus. 

Tokio pobūdžio nerimą gali lydėti ir įvairūs fiziniai simptomai, tokie kaip prakaitavimas, dusulys, stiprus širdies plakimas, galvos skausmai, nemiga ir kt., todėl svarbu įsiklausyti, kokius signalus siunčia kūnas. 

 Stipri mirties baimė aplanko tiek jauną, tiek seną

Pasak E.Dirmotaitės, yra tyrimų, kurie bando susieti mirties nerimą su įvairiais veiksniais, tokiais kaip lytis, amžius, psichologinė būsena, religingumas ir kt., tačiau jų rezultatai neduoda vienareikšmiškų atsakymų. Pavyzdžiui, kalbant apie lytį vienuose tyrimuose pastebima, kad stiprus mirties nerimas labiau paplitęs tarp vyrų, kituose – tarp moterų. 

„Kalbant apie amžių, irgi yra įvairių nuomonių. Žinoma, jog senėjimo procesas paveikia ne tik mūsų išvaizdą, kognityvinius gebėjimus, fizinę sveikatą, tačiau tuo pačiu senstant stiprėja ir suvokimas, jog gyvenimas artėja į pabaigą ir neišvengiamai artėja mirtis, tačiau tyrimuose pastebima, kad stipriausias mirties nerimas yra būdingas vidutinio amžiaus žmonėms, o vyresniame amžiuje jis silpnėja“, – teigė pašnekovė.

Yra tyrimų, kurių rezultatai atskleidžia, jog stiprus mirties nerimas yra būdingas jauniems (apie 20 metų amžiaus) žmonėms, vėliau šis nerimas silpnėja ir vėl suaktyvėja vidutiniame amžiuje (apie 50 m.), ypač moterų populiacijoje.   

Žmogaus religingumas, anot psichologės, irgi vaidina nevienareikšmį vaidmenį. Literatūroje pastebima, kad religingumas gali turėti pozityvios įtakos mažinant mirties nerimą, kadangi nemažoje dalyje religijų kalbama apie pomirtinį gyvenimą, susitikimą su aukštesne jėga, atpildą už gerus darbus. Visgi, kituose tyrimuose pastebima, jog lygiai dėl tų pačių priežasčių, ypač baimės būti teisiamiems po mirties, religingumas gali būti susijęs ir su stipresniu mirties nerimu. 

Stipri mirties baimė taip pat susijusi su hipochondrija, panikos sutrikimu, kitais nerimo ir nuotaikos sutrikimais. 

Bet svarbu, anot specialistės, pastebėti, kad tyrimuose kalbama apie kiekybinius, apibendrintus duomenis, kurie individualiame lygyje gali neturėti reikšmės, todėl svarbu būti atidiems ir pastebėti savo pačių reakcijas ir, jei jaučiame, kad mirties baimė ima trikdyti kasdienį gyvenimą, kreiptis pagalbos į specialistą. 

Būdai, kurie gali padėti valdyti nerimą

„Suprantama, kad mirties nerimas gali kelti sunkių apmąstymų ir jausmų, tačiau tuo pačiu geresnis savo mirtingumo įsisąmoninimas gali būti ir produktyvus. Beveik visi didesniu ar mažesniu mastu esame linkę neigti savo mirtingumą, – pastebi psichologė E.Dirmotaitė. – Nesąmoningai save įtikiname, kad mirtis tai tolima teorinė perspektyva, ji nutinka kitiems, aplinkiniams ir manęs nepalies. Mūsų psichika tai daro tam, kad mus nuo šio nerimo apsaugotų“. 

Visgi didesnis sąmoningumas mirties neišvengiamybei, anot specialistės, gali padėti kelti sau klausimą ir atsakyti, ką norime daryti „su savo vieninteliu pašėlusiu ir brangiu gyvenimu“ (kaip rašė amerikiečių poetė Mary Oliver).

Leistis į šių atsakymų paiešką vienam gali būti nelengva ir čia gali pasitarnauti psichoterapija. Psichoterapeutas gali padėti tyrinėti šiuos sunkius klausimus, ieškant pilnesnio ir autentiškesnio gyvenimo.

Kalbant apie liguistą, fobijos lygio mirties baimę, taip pat svarbu kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistą. Yra nemažai psichoterapinių intervencijų, kurios gali pagelbėti įveikti nerimą. 

„Aišku, yra būdų, kuriais ir patys galime sau padėti valdyti nerimą. Kaip minėjau, nerimą lydi ir nemažai fizinių pojūčių, todėl svarbu nepamiršti ir būti geranoriškiems savo kūnams. Pasirūpinimas miego kokybe, tinkama mityba, fizinis aktyvumas, kofeino ir psichoaktyvių medžiagų vengimas, – nors skamba banaliai, tačiau visa tai gali būti naudinga, valdant nerimą“, – teigė E.Dirmotaitė.

Padėti sau galime ir naudodami kvėpavimo pratimus ar dėmesingo įsisąmoninimo praktikos. Neretai būna svarbu susitelkti į kažką daugiau nei esame patys – harmoningų, palaikančių, šiltų santykių su draugais ir šeima palaikymas, įsitraukimas į prasmingą veiklą, ryšio su gamta palaikymas ir kt. 

Užsiregistruoti konsultacijai pas psichologą galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.