Koronavirusas / Shutterstock nuotr.

Nerimas dėl koronaviruso: ar yra pagrindo panikuoti?

Aukse Kontrimiene
Publikuota: 2020-03-01 08:00
Lietuvoje patvirtinus pirmąjį koronaviruso (SARS-CoV-2 infekcija) atvejį, „Baltijos ir Amerikos klinikos“ gydytoja medicinos mokslų daktarė Vaidilė Strazdienė pirmiausia pataria nepanikuoti ir laikytis visų higienos reikalavimų bei šiuo metu šalyje galiojančių Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Nacionalinio Visuomenės Sveikatos Centro (NVSC) rekomendacijų.
Medicinos mokslų daktarė Vaidilė Strazdienė pažymi, kad toks didelis dėmesys išaiškinant naujus atvejus, izoliuojant, gydant, stengiantis, kad virusas neplistų yra ne tiek dėl SARS-CoV-2 infekcijos sunkumo, kurio mirtingumas siekia apie 2 proc., o dėl to, kad mokslininkai ir gydytojai bando sustabdyti viruso plitimą, kaip yra pavykę su SARS viruso protrūkiu. Gripas, kuris savo požymiais ir eiga labai panašus į SARS-CoV-2 infekciją, deja, jau per daug paplitęs tarp žmonių. Susirgus gripu netaikomos tokios griežtos karantinavimo, dezinfekcijos ir kt. procedūros, kurios atrodo taip gąsdinančiai ir grėsmingai.  Nuo gripo komplikacijų kasmet miršta apie 7 proc. susirgusių asmenų. 

Medicinos mokslų daktarė Vaidilė Strazdienė.

Medicinos mokslų daktarė Vaidilė Strazdienė.

Statistika skelbia, kad dauguma mirusiųjų nuo koronaviruso buvo senyvo amžiaus žmonės ir tik 0,9 proc. atvejų yra tokių, kai žmogus nesirgo sunkiomis ligomis. Kaip ir visų kitų ligų atveju, šis virusas pavojingesnis silpnesnį imunitetą turintiems žmonėms.

REKOMENDACIJOS PROFILAKTIKAI

Atsižvelgiant į tarptautinių ekspertų, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Nacionalinio Visuomenės Sveikatos Centro (NVSC) rekomenduojame žmonėms, kurie neseniai grįžo iš Kinijos (visos provincijos), Šiaurės Italijos regiono (Lombardijos, Veneto, Pjemonto ir Emilijos-Romanijos regionai), Honkongo, Irano, Japonijos, Pietų Korėjos, Singapūro, 14 dienų nuo paskutinės buvimo minėtose šalyse dienos likti namuose ir stebėti savo sveikatą. Jei atsiranda į gripą panašūs simptomai, tokiu atveju reikia nedelsiant skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112, pateikti susirgimo aplinkybes ir vykdyti medikų rekomendacijas.

„Visi vienodai turime saugotis nuo šio pasaulį apskriejusio koronaviruso – dažnai plaukti rankas šiltu vandeniu ir muilu, jei reikia, jas dezinfekuoti, neliesti rankomis veido ir akių, laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo (kosėti ar čiaudėti prisidengus vienkartine servetėle arba į sulenktos alkūnės vidinę pusę), laikytis saugaus atstumo (per 2 metrus) nuo sergančiųjų viršutinėmis kvėpavimo ligomis“ – pataria gydytoja V.Strazdienė.

Pagal PSO rekomendacijas, kaukes rekomenduojama dėvėti:

  • Sveikiems asmenims, kurie slaugo galimai SARS-CoV-2 infekcija užsikrėtusį ligonį;
  • Kosintiems ir čiaudintiems asmenims.

Kaukės naudojimas yra efektyvus tik tuomet, jei rankos pakankamai dažnai plaunamos su muilu, naudojamas rankų dezinekcijos skystis. Nusiplaukite rankas muilu ar dezinfekuokite jas skysčiu prieš užsidėdami kaukę. Nelieskite veido nešvariomis rankomis.

PRIORITETAS – IMUNITETO STIPRINIMAS

 „Užklupus bet kokiai ligai, svarbiausia, ar žmogaus organizmas pajėgus kovoti su šia liga. Jei imuninė sistema funkcionuoja gerai, žmogus yra apsaugotas nuo infekcinių ligų. Net susirgus peršalimo ligomis, gripu ar kitomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, yra svarbu laiku kreiptis į gydytoją, neužsiimti savigyda ir tinkamai pasirūpinti prevencinėmis priemonėmis, kad užkrato neperduotume savo artimiesiems“ – teigia „Baltijos ir Amerikos klinikos“ gydytoja V.Strazdienė.

Ką daryti, kad mūsų imuninė sistema veiktų tinkamai?

Kokybiškas miegas. Puiki sveikata yra jūsų miego ritmo atspindys. Svarbu turėti miego režimą – eiti miegoti ir keltis tuo pačiu laiku, taip organizmas patirs mažiau streso, pagerės ne tik miego kokybė, bet ir sustiprės imunitetas.

Fizinis aktyvumas. Fizinio aktyvumo trūkumas labai silpnina imunitetą, todėl mažiau fziškai aktyvūs žmonės serga kur kas dažniau nei tie, kurie sportuoja ar tiesiog daugiau juda. Nuolatinė fizinė veikla gerina savijautą, mažina stresą, nerimą, mažina infekcinių ligų riziką.

Sveika ir subalansuota mityba. Į maisto racioną svarbu įtraukti daugiau daržovių ir vaisių – taip organizmas gaus imunitetui reikalingų vitaminų ir mineralų. Mitybos specialistai rekomenduoja rinktis Lietuvoje augančias daržoves – burokėlius, ropes, pastarnokus, morkas, taip pat svogūnus ir česnakus. Jie padeda sustiprinti imuninę sistemą.

Buvimas gryname ore. Imunologai jau seniai įrodė, kad buvimas gryname ore yra vienas svarbiausių imunostimuliatorių. UK atlikti tyrimai rodo, kad dauguma biuro darbuotojų lauke praleidžia mažiau laiko nei kaliniai, kurie per dieną praleidžia bent vieną valandą gryname ore.

Mažiau streso. Organizmas į stresines situacijas reaguoja išskirdamas streso hormoną, kuris silpnina imuninę sistemą, todėl ši nebegali atsispirti bakterijoms. 

Pas gydytoją patogu registruotis www.manodaktaras.lt