Projekto „Ankstukai“ kadras

Neišnešiotumas nesutrukdys užaugti genijais, bet medikų ir tėvų dėmesio prireiks daugiau

Aukse Kontrimiene
Publikuota: 2020-11-17 09:46
Neišnešiotu laikomas naujagimis, kuris gimė anksčiau nei 37 savaitę. Lietuvoje kasmet gimsta apie 1,5 tūkstančio tokių naujagimių. Intensyvios medicininės pagalbos labiausiai reikia tiems, kurie gimsta sverdami mažiau nei 1500 gramų. Dėl kokių priežasčių įvyksta priešlaikiniai gimdymai, su kokiomis sveikatos problemomis susiduria anksčiau laiko gimę vaikai, ar skiriasi jų vystymasis ir raida, kur tėvams ieškoti pagalbos, kalbamės su Santariškių klinikų Vaikų ligoninės Neonatologijos centro vadovu dr. Arūnu Liubšiu.
Santaros klinikų Vaikų ligoninės Neonatologijos centro vadovas dr. Arūnas Liubšys.

Santaros klinikų Vaikų ligoninės Neonatologijos centro vadovas dr. Arūnas Liubšys.

Dėl kokių priežasčių naujagimiai gimsta neišnešioti?

Priešlaikinio gimdymo priežastys nėra iki galo aiškios ir žinomos. Viena dažniausių – motinos infekcija, kuri sukelia maždaug apie 30-40 proc. priešlaikinio gimdymo atvejų. Todėl, jeigu mama turi, tarkime, gimdymo takų infekciją, visada kyla rizika, kad naujagimis ne tik gims anksčiau laiko, bet ir pats bus infekuotas. Yra ir kitų priežasčių, pavyzdžiui, apsigimimai, jie irgi išprovokuoja ankstyvą gimdymą, bet visgi didesnė dalis priežasčių yra nežinomos.

Kiek naujagimių Lietuvoje gimsta neišnešioti? Ar statistika keičiasi?

Lietuva turi išskirtinę padėtį lyginant su kitomis šalimis. Mes turime vieną žemiausią neišnešiotų naujagimių procentą, jis visą laiką svyruoja apie 5 proc. nuo visų gimdymų. Pavyzdžiui, JAV šis skaičius siekia 10-11 proc. Kodėl Lietuvoje atvejų yra žymiai mažiau, kol kas į šį klausimą sunku atsakyti. Bet esame gerokai palankesnėje situacijoje lyginant su kitomis šalimis.

Gal už tai turime būti dėkingi aukštos kvalifikacijos specialistams ir pakankamam dėmesiui šiai sričiai?

Svarbiausias dalykas, ką padarėme jau pirmaisiais Nepriklausomybės metais, buvo sudaryta ekspertų grupė, kuri paruošė Perinatologijos programą. Ši programa numatė, kad moterys, gimdyvės ir nėščiosios, kurioms kyla didesnė rizika, kad gali pagimdyti neišnešiotus ar sergančius naujagimius, turi būti prižiūrimos didesniuose ir labiau aprūpintuose medicinos centruose. Jos turi gimdyti ne bet kur, o tose sveikatos priežiūros įstaigose, kurios gali suteikti aukštesnio lygio pagalbą.

Pradėjus vykdyti šią programą, rizikos grupėje esančias moteris pradėjo prižiūrėti 5 stambiausios ligoninės Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Suskirstėme tas ligonines į tam tikrus lygius. Pagal tai buvo pasirūpinta medicinine įranga, apmokytas personalas.

Pasiekėme gerus rezultatus jau vien todėl, kad per 85 proc. naujagimių, kurie gimsta anksčiau nei 32-ą nėštumo savaitę, sveriantys mažiau nei 1,5 kg., gimsta dviejuose perinataliniuose centruose Vilniuje ir Kaune. Tos sistemos dėka mes ir turime vieną geriausių rezultatų kūdikių ir naujagimių mirtingumo statistikoje ir neatsiliekame nuo pačių pažangiausių šalių Europoje. Turiu pastebėti, kad Lietuvos reforma buvo pavyzdys daugeliui kitų šalių.

Kokio mažiausio svorio naujagimį yra pavykę užauginti?

Nėra labai teisinga taip kelti klausimą. Išgelbėti mažiausią – tai nėra pats didžiausias pasiekimas. Ir pas mus, ir Kaune esame išauginę naujagimius, kurie gimę svėrė mažiau nei 500 g. Bet visada sakau, jog kur kas svarbiau, kad išgyvenęs tas mažiausias kūdikis turėtų kokybišką gyvenimą. Sąvokos „išgyventi“ ir „išgyvenus gyventi kokybišką gyvenimą“ labai skiriasi. Jeigu vaikelis išgyvena, bet yra neįgalus, nežinau, ar galime tą vertinti kaip didelį pasiekimą. Slaugyti 24-28 nėštumo savaitę gimusius naujagimius, kurie sveria 700-800 gramų, mūsų nebestebina, tai mūsų kasdienybė. Jų išgyvena daugiau nei 90 proc. Ir gyvenimo kokybė dažniausiai būna gera arba patenkinama. Mažesnius, 500 g. ar dar mažiau sveriančius naujagimius, slaugyti yra žymiai sunkiau. Ir jų išgyvenimo kokybės rezultatai palyginti yra prastesni.

Kokios sveikatos problemos dažniausiai gresia stipriai neišnešiotiems naujagimiams?

Turime tikrai dar daug neatsakytų klausimų. Per pastaruosius dešimtmečius, kai visame pasaulyje patys mažiausieji naujagimiai pradėjo išgyventi, atliekama daug tyrimų. Ilgalaikio atokaus stebėjimo (paauglystėje ar suaugusių) tyrimai rodo, kad nėra viskas idealu, kaip mes to norėtume. Gimę labai mažo svorio neišnešioti vaikai ne tik kūdikystėje išlieka kitokie, bet ir vyresniame amžiuje. Jie gali turėti daugiau psichologinių problemų, jie gali būti gerokai judresni, jiems kartais būna sunku adaptuotis mokykloje.

Pats svarbiausias yra ankstyvasis vystymosi periodas tik po gimimo. Jų organizmas, visi organai būna nepakankamai subrendę. Juk tuos paskutinius mėnesius, trečią nėštumo trimestrą, vaikelis turėtų augti motinos įsčiose. Tuo metu augimas yra pats intensyviausias. Kai gimsta per anksti, naujagimio smegenys, plaučiai ir visi kiti organai turi bręsti naujagimiui esant visiškai nenatūralioje aplinkoje. Viena iš rimčiausių komplikacijų – tai kraujo išsiliejimas į smegenis, jeigu taip nutinka, tai didelė tikimybė , jog ateityje vaikas turės rimtų neurologinių problemų.

Dėl nebrandžių plaučių gali atsirasti bronchų-plaučių displazija, dar kitaip vadinama lėtine plaučių liga. Tai čia tos ūmios problemos. Bet netgi tie, kurie auga be didelių fizinių sutrikimų, visgi ateityje gali turėti psichologinių bei adaptacijos problemų. Šalia medicininių juk dar yra ir psichologinių bei socialinių problemų. Ir labai sunku įvertinti tų problemų dydį ir reikšmingumą. Tėvai bet kokiu atveju visada džiaugiasi, kai toks naujagimis išgyvena, bet jo auginimui reikės kur kas didesnio dėmesio.

Neišnešiotus naujagimius auginti gerokai sunkiau, kur jie semiasi stiprybės?

Tiesa yra tokia, kad tėvams reikia daugiau pastangų įdėti auginant neišnešiotą naujagimį lyginant jeigu jis būtų gimęs laiku. Labai gerai, kad tėvai buriasi į bendruomenes ir vieni kitiems padeda. Yra ne viena organizacija: „Neišnešiotukas“, „Padėkime augti“ ir kitos, kurios suburia tėvus. Dabar kuriama socialinė platforma internete „Auginu  Lietuvą“, kur bus dalinamasi informacija. Mes, gydytojai, irgi esame įsijungę, padedame parengti reikalingą informaciją, kaip tokį vaikelį reikia auginti, kokios gali iškilti problemos, kur reikėtų kreiptis ir ieškoti atsakymų.

Pirmieji, antrieji metai, laikotarpis iki mokyklos leidžia numatyti, kaip mažylis vystysis. Labai svarbus tėvų indėlis. Jeigu jie bendrauja, ugdo, kreipiasi pagalbos, rezultatai gali būti daug geresni. Mūsų ligoninėje yra Vaiko raidos centras, kur dirba labai aukštos kvalifikacijos specialistai, yra logopedų, psichologų, specialiųjų pedagogų, socialinių pediatrų, kurie gali padėti spręsti konkrečias problemas. Jie dirba ir su neišnešiotais vaikais. Padeda šeimoms, organizuoja tam tikras grupes, kur tėvai gali dalyvauti su savo vaikais.

Gimti neišnešiotu jokiais būdais nereiškia tapti nepilnaverčiu piliečiu. Pasaulyje yra daug garsių žmonių, kurie gimė neišnešioti, bet tai nesutrukdė jiems būti genialiais. Todėl linkiu tėvams nesiliauti tuo tikėti.

Auginu Lietuvą

Nacionalinė iniciatyva „Auginu Lietuvą“ siekia kalbėti apie visos šeimos emocinę gerovę, šviesti ir keisti nusistovėjusias stigmas vaikų, neišnešiotų naujagimių klausimu. Iš esmės pagerinti tiek laiku gimusių, tiek neišnešiotų ar sergančių naujagimių priežiūrą bei jų šeimų įgalinimą, ypač regionuose, diegiant Europos naujagimių priežiūros standartus Lietuvoje. Vienyti šeimas, NVO, sveikatos, švietimo bei socialinių sričių specialistus, politikus, partnerius.

„Auginu Lietuvą“ edukacinė platforma – pirmoji šalyje laisvai prieinama mokymosi ir mokymo priemonė, padedanti stiprinti tėvystės įgūdžius, tinkamai rūpintis visos šeimos emocine gerove ir psichine sveikata.

Asta Speičytė Radzevičienė / Pauliaus Peleckio nuotr.

Asta Speičytė Radzevičienė / Pauliaus Peleckio nuotr.

„Žinojimas, išsami, patikima ir mokslu grįsta informacija, sveikatos specialistų rekomendacijos tėvams padeda sumažinti baimes ir jaustis saugiau. Todėl matydami tokios informacijos stygių lapkričio 20 dieną startuosime su edukacine platforma „Auginu Lietuvą“ (www.auginulietuva.lt). Tai bus pirmoji šalyje laisvai prieinama mokymosi ir mokymo priemonė, padedanti stiprinti tėvystės įgūdžius, tinkamai rūpintis visos šeimos emocine gerove ir psichine sveikata“, – teigia „Neišnešiotukų“ vadovė Asta Speičytė Radzevičienė.

Platformos iniciatorius yra neišnešiotų naujagimių asociacija „Neišnešiotukas“, prie projekto prisijungia skirtingos NVO, KT partneriai. Iniciatyvos globėja: Pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė.

Lapkričio 17-oji – pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena.