Nedelskite – daugiau nei 20 minučių trunkantis skausmas krūtinėje gali įspėti apie miokardo infarktą
Gydytoja kardiologė Eglė Uždavinytė-Gatelienė / Ramūno Guigos nuotr.
Pasak kardiologės Eglės Uždavinytės Gatelienės, pandemijos metu sumažėjęs miokardo infarktų skaičius tikrai nereiškia, kad liga tapo retesnė. „Žinoma, dalis pacientų nesikreipia ir „pravaikšto“ miokardo infarktą. Kuo tai pavojinga? Pirmiausia tuo, kad širdis – amžinasis organizmo variklis – yra raumuo, kuris, nors ir galingas, nenuilstantis, bet labai jautrus „badui“ – t.y. sutrikusiai kraujotakai į širdies raumenį – miokardą. Kuomet kraujagyslės, maitinančios širdies raumenį, kritiškai susiaurėja arba užanka, miokardas nebegauna deguonies ir maisto medžiagų, būtinų jo gyvybingumui. Daugiau nei 20 minučių užtrukęs tipingas skausmas krūtinėje jau gali būti miokardo infarkto simptomas“, – įspėja gydytoja kardiologė.
Svarbi kiekviena sekundė
Kardiologė E.Uždavinytė Gatelienė sako, kad miokardo apmirimas įvyksta labai greitai, o negrįžtami pakitimai įvyksta per keletą valandų. Todėl skubi pagalba, greitas užakusios kraujagyslės atvėrimas yra kritiškai svarbus miokardo išsaugojimui. „Kai tos kelios pirmosios valandos praleidžiamos, vėlesnė pagalba jau nebus tokia efektyvi, nes širdies raumuo bus dalinai nebegyvybingas. Tuomet svarbu bus sumažinti pakenkto širdies raumens plotą, apriboti to pakenkimo plitimą, skirti pacientui visišką ramybę ir adekvatų gydymą, kad išsaugoti tai, kas liko ir grąžinti pacientą į gyvenimą“, – teigia medikė.
Pasak gydytojos kardiologės, jei didelė dalis širdies raumens nukenčia miokardo infarkto metu, ateityje pacientui teks gyventi su infarkto pasekmėmis: širdies nepakankamumu, sumažėjusia krūvio tolerancija, su ritmo ir laidumo sutrikimais, vožtuvų pakenkimu.
„Svarbu ir tai, kiek išplitusi išeminė liga. Jei pacientas turi visų pagrindinių širdies raumenį maitinančių kraujagyslių ligą ir šios arterijos yra kritiškai susiaurėję, tuomet būtina atlikti kraujagyslės atvėrimo arba apeinančių jungčių suformavimo operaciją – taip galėsime užtikrinti, kad pakartotiniai miokardo infarktai nebeįvyks ar bus lengvesni. Išeminės širdies ligos išgydyti, deja, dar nemokame“, – sako medikė.
Specialistės teigimu, medikai gali koreguoti tik ligos pasekmes ir užkirsti kelią sunkiausioms komplikacijoms. „Išeminės ligos valdyme labai svarbūs ir tokie faktoriai kaip gyvenimo būdo korekcija: svorio koregavimas, adekvatus fizinis krūvis (jei tik jis nėra pavojingas, dėl išplitusio širdies kraujagyslių pakenkimo), lipidų, druskos, angliavandenių ribojimas maiste, streso valdymas, rūkymo nutraukimas, alkoholio ribojimas“, – tvirtina gydytoja kardiologė.
Svarbu neignoruoti skausmo
Kardiologė E.Uždavinytė Gatelienė sako, kad stiprus skausmas krūtinėje tikrai gali reikšti miokardo infarkto pradžią. Svarbu koks tas skausmas, nuo to prasidėjo. Dažniausia panašūs skausmai pacientą jau vargino ir anksčiau, užeina fizinio krūvio metu, nutraukus krūvį, tuoj pat praeina.
„Skausmas dažnai apibūdinimas kaip plėšiantis, spaudžiantis, „tarsi akmuo ant krūtinės“, sunkumas. Pirma pagalba – nitroglicerinas. Jei šis vaistas efektyvus per 1–2min. – tai jau rimtas ženklas, kad skausmas kaip tik dėl sutrikusios kraujotakos į širdies raumenį“, – įspėja medikė.
Jos teigimu, labai svarbu atkreipti dėmesį į skausmo plitimą: į žandikaulį, mentę, kairę ranką.
„Kartu išpila šaltas prakaitas, jaučiama mirties baimė, gali būti bendras silpnumas, dusulys, oro trūkumas. Neretai juntami ritmo sutrikimai: permušimai, širdies persivertimai, dažnas širdies plakimas. Kartais gali būti galvos svaigimas, nualpimas. Dažniausia tai įvyksta dėl grėsmingų ritmo sutrikimų. Jei Jums virš 40, šeimoje buvę miokardo infarkto atvejų, turite arterinę hipertenziją, sergate cukriniu diabetu, turite aukštą cholesterolį, viršsvorį, jei skausmai krūtinėje tipingi (susiję su fiziniu krūviu, trumpalaikiai, kurie praeina nutraukus fizinį krūvį, o atsinaujina krūvį atnaujinus), jei skausmą lydi dusulys, jei sumažėjo Jūsų fizinio krūvio toleravimas, labai tikėtina, kad užtrukęs skausmas krūtinėje yra besivystančio miokardo infarkto simptomas“, – tvirtina gydytoja.
Kviesti greitąją medicinos pagalbą
Pajutus medikės išvardintus simptomus, rekomenduojama kviesti greitąją medicinos pagalbą. Skubios pagalbos medikai tikrai susigaudys ar situacija rimta ir ar būtina vykti į gydymo įstaigą.
„Geriau išsikvieti GMP ir įsitikinti, kad simptomai nėra sunkios ligos ženklas, negu praleisti tokias brangias minutes, kuomet širdies raumens gyvybingumą dar galima išsaugoti ir toliau gyventi su normaliai funkcionuojančiu organizmo varikliu, kurio negalime taip lengvai pakeisti. Todėl saugokime širdį net ir pandemijos akivaizdoje“, – pataria gydytoja kardiologė.
Pasak medikės, daug kas priklauso nuo mūsų pačių. Pandemija dar kartą perkainojo kiekvieno mūsų svarbiausias vertybes, pasvėrė laiko svarstyklėmis, užgrūdino praradimais ir netikėtais ribojimais.
„Kaip niekada esame pažeidžiami ir nesaugūs. Todėl linkiu gyventi geriausią savo versiją, kurią pripildytų žmogiškumas, atjauta artimam, kantrybė ir supratingumas. Nei vienos dienos negalėsime pakartoti. Gyvenkime taip, kaip visada norėjome ir kartu tokiu būdu, kad galėtume savimi didžiuotis. Galbūt yra ir kitų faktorių, kurių šiandien dar nežinome. Pozityvus požiūris, įdomi, prasminga veikla, motyvacija gyventi, norai, vedantys mus pirmyn, empatija greta esančiam – visa tai net ir sunkiausia ligonį paverčia tokiu šviesuliu, greta kurio ir gydytojams, ir jo artimiesiems, darosi gera būti“, – sako gydytoja kardiologė E.Uždavinytė Gatelienė.
Pas gydytoją kardiologę Eglę Uždavinytę Gatelienę patogu registruotis manodaktaras.lt platformoje.
