Natūrali kontracepcija: trūkumai ir privalumai
Norint sužinoti tikslią ovuliacijos datą ir apskaičiuoti, kurios dienos mėnesinių ciklo metu būtent tai moteriai yra vaisingos, bazalinę kūno temperatūrą reikia pradėti matuoti nuo pirmos mėnesinių dienos (tai yra pirma ciklo diena) ir tęsti keletą mėnesių iš eilės (tiek laiko, kiek reikalinga kontracepcija).
Moteris kiekvieną dieną ryte (net ir mėnesinių metu) dar neatsikėlusi iš lovos 10 min. matuoja termometru kūno temperatūrą tiesiojoje žarnoje, o gautus rezultatus kasdien pažymi specialioje lentelėje. Languotame popieriaus lape nubraižomos dvi tiesės: horizontali (pažymimos mėnesio dienos nuo 1 d. iki 31 d.) ir vertikali (pažymima temperatūra laipsniais nuo 35oC iki 38oC, suskirstant kiekvieną laipsnį į 10 dalių). Kasdien kruopščiai išmatuota temperatūra atžymima taškiuku arba kryžiuku ties atitinkama diena ir laipsniu (mėnesinių metu taškiukai paišomi raudonai). Mėnesio gale visi 31 taškai sujungiami tarpusavyje ir gaunama kreivė.
Matuodama bazalinę temperatūrą keletą mėnesių iš eilės, moteris sužino, maždaug kurią kiekvieno kalendorinio mėnesio dieną prasideda jos mėnesinės, ar reguliarus jos mėnesinių ciklas, kokia jos mėnesinių ciklo trukmė (nuo vienų mėnesinių pirmos dienos (imtinai) skaičiuojant iki kitų mėnesinių pirmos dienos, jos nebepriskaičiuojant). Jei mėnesinių ciklas normalus ir nesutrikusi hormonų pusiausvyra organizme, bazalinės kūno temperatūros kreivė nuo vienų iki kitų mėnesinių pirmos dienos yra dvifazė (iš dviejų dalių): iki ovuliacijos – mažesnė kaip 37oC (nes tada kiaušidėse bręsta folikulai ir organizme daugiau hormonų estrogenų), po ovuliacijos – didesnė kaip 37oC (nes tada kiaušidėse susidaręs geltonkūnis gamina daugiau hormono progesterono).
Jei mėnesinių ciklas yra reguliarus, t.y. jo trukmė visąlaik yra 28-30 d., tai ciklo viduryje, apie 14-ą ciklo dieną įvyksta ovuliacija: dėl hormonų svyravimų, kiaušidėje plyšta susidaręs vedantysis folikulas ir išsilaisvina kiaušialąstė. Tai yra temperatūros pasikeitimo diena. Prieš pat ovuliaciją 12-13-ą ciklo dieną bazalinė temperatūra, buvusi mažesnė negu 37oC, staiga dar labiau sumažėja, o nuo 14-os ciklo dienos (įvykus ovuliacijai) staiga šokteli aukštyn virš 37oC. Taigi, matuodama bazalinę kūno temperatūrą moteris tiksliai nustato, kurią dieną jos organizme įvyksta ovuliacija.
Atskiroms moterims ir net tai pačiai moteriai atskirų ciklų metu ovuliacijos diena nebūtinai yra 14-a ciklo diena, o gali būti anksčiau arba vėliau; tai individualus, nuo hormonų svyravimų priklausantis dalykas, nustatomas kas mėnesį matuojant bazalinę temperatūrą.
Ovuliacijos dieną moteris yra vaisingiausia ir rizika pastoti tą dieną yra didžiausia. Moteris taip pat yra vaisinga 5 d. iki ovuliacijos dienos ir 5 d. po ovuliacijos dienos (viso susidaro 11 dienų vaisingas laikotarpis). Tomis dienomis reikėtų arba vengti lytinių santykių, arba naudoti kontraceptines priemones (prezervatyvus, spermicidus į makštį).
Bilingso natūralios kontracepcijos metodas
Jį aprašė mokslininkas John J. Billings, natūralaus šeimos planavimo šalininkas. Šis būdas remiasi tuo, kad reikia sekti gimdos kaklelio gleives ir jų ypatybes. Po mėnesinių ateina vadinamasis „sausasis” periodas, po to – „drėgnasis”, o po to – vėl „sausasis” periodas. „Sėkla greičiau sudygs, kai yra drėgmės”, t.y. kai moters kūne yra gleivių.
Taigi, moteris gali pastoti „drėgnomis” dienomis, nes tai yra galimo vaisingumo dienos, moksliškai vadinamos potencialiai vaisingomis dienomis. Iš pradžių gleivės yra drumzlinos, labai tirštos, netąsios, baltai gelsvos spalvos, moteris makštyje jaučia lipnumą (tai vaisingo periodo pradžia). Po to gleivės darosi vis skystesnės, tąsesnės (jas galima ištempti tarp dviejų rankos pirštų į ploną giją), skaidresnės, pagaliau jos tampa visai permatomos, skystos, slidžios, moteris pajaučia tam tikrą slidumą makšties prieangyje.
Šis pojūtis labai svarbus. Tada įvyksta didelė permaina – gleivės vėl pasidaro drumstos ir lipnios arba visiškai išnyksta, moteris daugiau nebejaučia drėgnumo ir slidumo, kuriuos ji jautė ankstesnėmis dienomis. Tai reiškia, kad paskutinė diena, kai gleivės dar buvo skaidrios ir slidžios, buvo ovuliacijos arba piko diena. Tai pati vaisingiausia diena, kada yra didžiausia galimybė pastoti. Tačiau piko dieną moteris gali nustatyti tik retrospektyviai, tik sekančią dieną, kai gleivės staiga pasikeičia arba visai išnyksta ir, svarbiausia, – daugiau nebejaučiamas slidumas. 5 d. iki piko dienos, pati piko diena ir 5 d. po piko dienos yra vaisingos, t.y. visas „drėgnasis” gleivių periodas. Prieš šį periodą ir po šio periodo, t.y. likusiu mėnesinių ciklo „sausuoju” laikotarpiu, moteris yra nevaisinga. Visa, ką moteris turi daryti, – tai kiekvieną dieną stebėti save, žiūrėti, ar atsirado gleivės, ir kaip jos atrodo.
Nepriklausomai nuo to, ar moters ciklas reguliarus, ar ne, ar ji maitina krūtimi, ar yra vyresnio amžiaus (premenopauzėje), gleivių buvimas ir jų išvaizda pasako apie moters vaisingas dienas. Moteris gana greitai ir nesunkiai atpažįsta vaisingas ir nevaisingas dienas. „Drėgnomis” dienomis išsiskiriančios skystos gleivės apsaugo pakliuvusius į makštį spermatozoidus nuo jiems nepalankios rūgščios makšties aplinkos; jos yra filtras, kuris atskiria nenormalius spermatozoidus, o sveikiems padeda lengvai patekti į gimdą, tarsi „plaukiant upe”. Gleivės taip pat maitina juos, suteikdamos gyvybinės energijos, kad jie galėtų patekti į gimdą, kiaušintakius ir pasiektų išorinius kiaušintakių galus, kur būna iš trūkusio kiaušidės folikulo išsilaisvinusi kiaušialąstė. Kai gleivės yra tirštos, jų skaidulos susiraizgę į tankų tinklą ir gimdos kaklelio kanale sudaro tirštą, lipnų gleivių kamštį, kuris sudaro užtvarą spermatozoidams ir trukdo jiems prasiskverbti. Kuo gleivės skystesnės, tuo prasiskverbti spermatozoidams darosi lengviau. Kai priartėja piko dieną, gleivių skaidulos „išsitiesia”, išsidėsto lygiagrečiai viena kitai, sudarydamos kanalus arba „plaukimo takus”, kuriais spermatozoidai juda reikiama kryptimi.
Taigi, jei moteris nori turėti vaikų, tinkamiausias pastojimui laikas, kai gleivės yra skaidrios, vandeningos, tąsios kaip kiaušinio baltymas, ir jaučiamas drėgnumas ir slidumas makšties prieangyje. Jei moteris pastoti nenori, „drėgnuoju” periodu reikia vengti lytinių santykių arba tuo metu naudoti kontraceptines priemones (prezervatyvus, spermicidus į makštį).
Periodinė abstinencija
Žinant vaisingas mėnesinių ciklo dienas, tomis dienomis galima susilaikyti nuo lytinių santykių.
Privalumai
Nėra jokių priešparodymų naudojimui. Nepažeidžia natūralių moters organizmo ciklų ir hormonų pusiausvyros. Visai nekainuoja. Neturi šalutinių komplikacijų. Tinka įvairiais gyvenimo atvejais – esant reguliariems mėnesinių ciklams, esant nereguliariems mėnesinių ciklams, maitinant krūtimi, premenopauzėje, po geriamųjų kontraceptinių tablečių ilgalaikio vartojimo, išėmus gimdos spiralę, sergant kitomis sunkiomis gretutinėmis organizmo ligomis. Nėra jokių religinių ar moralinių kliūčių juo naudotis. Padeda moteriai geriau pažinti savo organizmą, leidžia geriau suprasti save, o vyrui suvokti, kokia nepaprasta yra jo žmona. Jie kartu planuoja šeimą, sustiprėja bendravimas tarp jų, atsakomybė už kiekvieną kūdikį.
Trūkumai
Jei nesilaikoma nurodytų taisyklių ir santykiaujama potencialaus vaisingumo dienomis, pastojimo galimybė yra labai didelė. Moteriai ne visada tiksliai pavyksta nustatyti ovuliacijos dieną ir apskaičiuoti „vaisingąjį” periodą. Be to, esant lytinių takų infekcijai, sunku įvertinti gleivių pobūdį. Bazalinė kūno temperatūra gali pakilti ir dėl kitų ligų organizme. Natūralaus šeimos planavimo metodas neapsaugo nuo ŽIV ir kitų lytiniu keliu plintančių ligų.
Nutrauktas lytinis aktas
Tai pats seniausias ir dabar dažnai naudojamas būdas nėštumui išvengti. Lytinio akto metu prieš pat sėklos išsiveržimą vyras ištraukia varpą iš makšties, ir sperma neišteka į moters makštį.
Privalumai
Visiškai nekainuoja.
Trūkumai
Neužtikrina patikimos kontracepcijos, nes daugumai vyrų šiek tiek spermos išsiskiria dar prieš orgazmą. Ypač šis būdas netinka tiems vyrams, kuriems lytinio akto metu greitai išsiveržia sperma. Reikėtų žinoti, kad pastoti galima ir spermai patekus ant moters lytinių lūpų. Be to, lytinio akto metu gali būti jaučiama psichologinė įtampa ir stresas. Tai nėra natūralaus šeimos planavimo būdas, nes jis nėra fiziologinis ir visiškai nekenksmingas. Lytiškai santykiaujant, dėl dirginimo į moters mažojo dubens organus priplūsta daug kraujo ir limfos. Įvykus orgazmui, kraujas ir limfa išteka, sunormalėja dubens organų kraujagyslių ir limfagyslių tonusas. Nutraukus lytinį aktą, orgazmo dažniausiai nebūna, mažojo dubens organuose susidaro pastovi pilnakraujystė – kraujo sąstovis.
Dažnai lytiškai santykiaujant tokiu būdu, susidaro nuolatinio dirginimo židinys, atsiranda skausmas mažajame dubenyje. Dėl ilgalaikės mažojo dubens organų pilnakraujystės moteriai sutrinka mėnesinių ciklas, lytiniai santykiai gali tapti skausmingi, palaipsniui atsiranda lytinio nepasitenkinimo ir lytinio šaltumo jausmas.
