Moters sveikatos patikra; ginekologo kabinete / Nordclinic nuotr.

Moters sveikata po 30-ties: ką būtina žinoti apie ligų prevenciją ir nėštumo planavimą?

Pranešimas žiniasklaidai
Publikuota: 2023-11-27 09:10
Etapas tarp 30-ties ir 40-ties metų moters gyvenime itin svarbus – įprastai tai laikas, kai įgyvendinami karjeros planai, planuojamas šeimos pagausėjimas arba susilaukiama antros, trečios atžalos, kūnas prisitaiko prie pokyčių. Tačiau itin svarbu atkreipti dėmesį, kad tinkamai rūpinantis savo sveikata po trisdešimties, galima ne tik džiaugtis puikia savijauta, energija, bet ir laiku aptikti ligas, sėkmingai susilaukti kūdikio. Gydytoja akušerė ginekologė Viktorija Šukienė papasakojo, ką svarbu žinoti apie ligų prevenciją, nėštumo planavimą ir moters sveikatą.

Uždegimai, kraujavimas ir kiti kūno siunčiami signalai – kada sunerimti?

Pasak „Nordclinic“ gydytojos V. Šukienės, moterys dažniausiai kreipiasi į gydytoją dėl menstruacijų ciklo sutrikimų, pakitusių išskyrų ir kitų nemalonių pojūčių, kurie vargina ilgą laiką. Pastebima, kad moterys, pajutusios pirmuosius simptomus, neskuba pas gydytoją, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokiais atvejais laukimas arba bandymas gydytis savarankiškai gali išprovokuoti komplikacijas.

Gydytoja akušerė-ginekologė Viktorija Šukienė / „Nordclinic“ nuotr.

Menstruacijų ciklo sutrikimai sulaukus 30-ties, gydytojos V. Šukienės teigimu, neturėtų varginti. Tokio amžiaus moterų ciklas dažniausiai jau yra reguliarus, todėl, jei staiga atsirado pokyčių, kuriuos lėmė ne stresas ar pasikeitusi mityba, reikėtų kreiptis į gydytoją ginekologą siekiant nustatyti priežastį. Taip pat reikia nedelsti ir neatidėlioti vizito pas gydytoją, esant labai gausioms, skausmingoms menstruacijoms, atsiradus kraujavimui po lytinių santykių ar ciklo viduryje.

Gausios, diskomfortą keliančios išskyros, nemalonus jų kvapas gali būti uždegimo ar kitų ligų požymis. Viena dažniausių ligų, su kuria susiduria apie 8 proc. moterų, yra pienligė. Jei ji kartojasi (tris ar daugiau kartų per metus), svarbu imtis prevencinių priemonių, vengti rizikos veiksnių, pavyzdžiui, nedėvėti nenatūralių sintetinio audinio apatinių drabužių, kurie gali turėti įtakos makšties mikroflorai. Jei asmens higienos priemonės (prausiklis, skirtas intymiai higienai) nepadeda, reikėtų atlikti išsamesnius tyrimus, deja, kartais prireikia ir iki pusės metų besitęsiančio gydymo vaistais.

Primena apie gimdos kaklelio ir krūties vėžio prevenciją

Gydytoja V. Šukienė atkreipė dėmesį į tai, kaip svarbu apčiuopos būdu reguliariai tikrintis krūtis bei atlikti gimdos kaklelio onkocitologinį tyrimą. Nors prevencinė krūtų patikra kas dvejus metus atliekant mamografijos tyrimą priklauso moterims nuo 50 iki 69 metų, naudinga pradėti savarankiškai tikrintis jau nuo dvidešimties metų. Geriausia tai daryti po menstruacijų, kai krūtys nebėra padidėjusios. Kas mėnesį panašiu metu tikrinant krūtis pačiai yra didesnė tikimybė apčiuopti galimą darinį ir nedelsiant kreiptis į gydytoją dėl išsamesnio – ultragarsinio – tyrimo.

Gimdos kaklelio prevencinė programa skirta moterims nuo 25-erių metų. Onkocitologinis tepinėlis imamas kas trejus metus iki 34-erių, o nuo 35-erių – kas penkerius metus.

„Skiriasi tyrimo technika, tačiau šioje profilaktinėje programoje turėtų dalyvauti kiekviena pacientė. Pakitimai nėra greitai progresuojantys. Jeigu tikrinamasi reguliariai, randami pokyčiai, pacientė tam tikrą laiką stebima, tuomet kartojami tyrimai, atliekama gimdos kaklelio kolposkopija, stebimas gimdos kaklelio epitelis, jei reikia, imami mėginiai (atliekama biopsija). Noriu atkreipti dėmesį ir nuraminti, kad, gavus atsakymą apie pakitimus, nereikia išsigąsti – tai dar nėra vėžio diagnozė. Prevencinė programa padeda laiku aptikti pokyčius ir išvengti piktybinės ligos“, – komentavo gydytoja V. Šukienė.ž

Siekiant kuo tikslesnio ir patikimesnio rezultato, rekomenduojama vieną – dvi dienas prieš tyrimą nenaudoti žvakučių, neturėti lytinių santykių, neplauti makšties vidaus. 99 proc. ikivėžinių pakitimų sukelia ŽPV (žmogaus papilomos viruso) infekcija. ŽPV yra susijęs su lytiniu gyvenimu, todėl įprastai pasaulyje rekomenduojama profilaktinį gimdos kaklelio tyrimą atlikti praėjus trejiems – penkeriems metams nuo pirmųjų lytinių santykių.

Šiuo metu Lietuvoje kompensuojama vakcina nuo 9 ŽPV tipų. Skiepijami 11–12 metų berniukai ir mergaitės, bet reikėtų paminėti, kad, siekdami išvengti susirgimų, kuriuos gali lemti ŽPV, savo lėšomis gali skiepytis bet kokio amžiaus pacientai.

Ką reikia žinoti planuojant nėštumą?

Nors šis džiugus periodas neturėtų kelti įtampos, tačiau natūralu, kad moterys, peržengusios trisdešimtmetį, nerimauja, ar greitai pavyks pastoti, ar nekils komplikacijų, ką daryti, jei nesiseka pastoti. Gydytoja V. Šukienė sako, kad planuojant nėštumą naudinga profilaktiškai išsitirti, atlikti kraujo bei kitus prevencinius tyrimus, kartu su gydytojais specialistais aptarti ir, prireikus, koreguoti lėtinių ligų gydymą.

Jeigu iki 35-erių nepavyksta pastoti maždaug apie metus laiko, siekiant išsiaiškinti priežastis, reikėtų atlikti išsamesnius tyrimus, todėl rekomenduotina ilgai nelaukti ir kreiptis jau po pusmečio. Tokiu atveju atliekami hormoniniai tyrimai, įvertinamos lėtinės ligos, vaistų vartojimas, vyrams atliekama spermograma.

Prieš planuojant pastoti, naudinga pradėti vartoti folio rūgštį, vitaminą D, omega-3 riebalų rūgštis, subalansuoti mitybą, žinoma, vengti žalingų įpročių. Siekiant išvengti ligų progreso, norint džiaugtis gera savijauta, gydytojos teigimu, svarbu kartą per metus profilaktiškai apsilankyti pas ginekologą, nepriklausomai nuo to, ar turite nusiskundimų ar ne.