Miškas; pasivaikščiojimas miške / 123RF.com nuotr.

„Miško maudynių“ gidė: reikia sustoti, nurimti ir leisti sau iš tiesų pailsėti

Pranešimas žiniasklaidai
Publikuota: 2023-06-28 07:14
Manoma, kad meilė gamtai slypi kiekviename žmoguje. Vis dėlto, vieniems ją savyje atrasti sekasi lengviau, kitiems – reikia pagalbos pajuntant gamtą, ramybę, į save, savo mintis. „Miško maudynės“ – vienas iš būdų sustoti, nurimti, iš tiesų pailsėti, pabėgti nuo šurmulio ir triukšmo, patirti gamtą, mišką, įsiklausyti į savo pojūčius.

Kaip reikia maudytis miške?

„„Miško maudynės“ yra laikas miške. Tą laiką mes leidžiame per potyrius. Jei miesto gidai vedžioja žmones po gatves, pasakoja apie pastatus, tai aš žmones vedžioju po potyrius. Yra penki mūsų žinomi pojūčiai ir šeštasis neapčiuopiamas, kūne pasireiškiantis kaip propriocepcija, kai jaučiame savo kūną miške, ar mes sėdime, ar gulime, ar keliame ranką, ar ne. Tai tarsi orientacija, pusiausvyra, balansas“, – sako Ieva Pukelienė, viena iš nedaugelio tarptautinius mokymus pabaigusių Lietuvos „Miško maudynių“ gidų.

„Per miško maudynes žmones supažindinu ir su teorija, kurią pateikiu atsižvelgdama į grupės dinamiką: vieniems reikia daugiau, kitiems – mažiau, vieniems reikia tyrimais pagrįstos informacijos, kitiems – ne“, – paklausta, kaip vyksta „Miško maudynės“ pasakoja gidė. Ji sako, kad iš pradžių pasako grupei, jog kvies atlikti pratimus, vadinamus kvietimais, kuriuos galima atlikti pagal savo pajautimą, vadovaujantis miško maudynių gido rekomendacijomis arba pasirinkus jų neatlikti ir tiesiog ramiai pabūti netrukdant likusiai grupei.

Po pratimų grupės dalyviai dalinasi patirtimis, kaip sekėsi atlikti vieną ar kitą pratimą, nenorintieji gali nesidalinti įspūdžiais. Pašnekovė pažymi, kad visada geriausia dalintis refleksijomis: taip pamatoma dar daugiau dalykų, gaunama daugiau naudos.

Ieva Pukelienė – viena iš keleto Lietuvos „Miško maudynių“ gidų

„Pirma stadija yra atsijungimas nuo miesto, tada pereiname prie susijungimo su mišku, atsipalaidavimo, o trečioje stadijoje grįžtame į kasdienybę“, – apie „Miško maudynių“ eigą kalba I.Pukelienė ir užsimena, kad maudynės visada baigiamos iš tikrų puodelių (ne vienkartinių) geriamos arbatos ritualu.

Laisvu laiku – ne į barą, o į mišką

Pašnekovė sako, kad tenka dirbti tiek su įmonių kolektyvais, kurie į miško maudynes atvyksta suformavę grupę, tiek su individualiais vieni kitų nepažįstančiais asmenimis, iš kurių suformuojama grupė. I. Pukelienė teigia, kad miško maudynės paprastai trunka apie dvi valandas, o pagrindinis maudynių tikslas – sulėtinti tempą.

„Pastebiu, kad įėję į mišką žmonės bėga, lekia ir man tenka juos stabdyti. Pabaigoje žmonės iš miško išeina sulėtėję, lėtu žingsniu, eina atsipalaidavimo ritmu“, – sako ji ir priduria, kad praleidus dvi valandas miške galima pastebėti teigiamus pokyčius, krenta kortizolio lygis.

„„Miško maudynės“ maždaug prieš keturiasdešimt metų buvo sukurtos Japonijoje kaip alternatyva technologijoms, ieškant sprendimo, kaip žmones tausoti, kad jie nepervargtų, o pervargę greičiau atsistatytų. Taip pat siekta išsaugoti miškus. Jų metu mes neriame į miško atmosferą, maudomės joje. Ne, čia nėra vandens, nėra pirties“, – šypsosi miško gidė.

Geriausiai į maudynes pasineria gamtoje užaugę, su gamta artimą ryšį vaikystėje turėję žmonės ar tie, kurie maudytis į mišką ateina iš anksto pasiruošę, pasidomėję, o sunkiausia patirti mišką būna skeptikams, kurie nusiteikia priešiškai ar yra atvedami ne savo noru. „Vieniems miško maudynės tinka, kitiems – ne. Kiekvienas turime savo“, – priduria I.Pukelienė.