Migrena ar paprastas galvos skausmas: kodėl svarbi tiksli diagnozė?

Tiksli diagnozė, anot gydytojos, labai priklauso nuo kruopščiai surinktos anamnezės ir yra raktas į sėkmingą galvos skausmo gydymą.

Trisdešimt dienų be pridėtinio cukraus

38 metų vilnietė Viktorija prisipažino nuo paauglystės patyrusi įvairaus pobūdžio galvos skausmus, bet po sūnaus gimimo, sako, atsirado ir būsena, kai pradėjus skaudėti galvai, ėmė streikuoti ir skrandis: „Kaip dabar pamenu – vemdavau, tapdavo sunku orientuotis aplinkoje ir apskritai, užėjus tokiems priepuoliams, negalėdavau pasirūpinti nei savimi, nei vaiku. Per paskutinį migrenos priepuolį prasidėjo traukuliai, kurie mane labai išgąsdino. Jaučiausi visiškai bejėgė, nes net valios jėga negalėjau kontroliuoti savo kūno.“

Man atrodė, kad cukrų vartoju normaliai, tačiau, pasirodo, buvau stipriai nuo jo priklausoma.

Tad prieš keletą metų socialiniuose tinkluose pamačiusi giminaitės įrašą apie iššūkį „30 dienų be pridėtinio cukraus“, Viktorija ryžosi tai pabandyti, intuityviai jausdama, kad „reikia kažką daryti“.

„Nujaučiau, kad gali būti sunku, todėl pradėjau vesti viešą dienoraštį. Man atrodė, kad cukrų vartoju normaliai, tačiau, pasirodo, buvau stipriai nuo jo priklausoma. Per dieną paprastai suvalgydavau po kelis glaistytus sūrelius, būtinai šokolado batonėlį. Žodžiu, kuo saldžiau – tuo geriau. Taigi, savo becukrę dietą pradėjau ekstremaliai – atsisakiau net duonos su cukrumi. Tačiau vartojau produktus, kurie cukraus turi natūraliai: vaisius, uogas, pieno produktus be priedų ir pan.“, – apie savo iššūkį pasakojo moteris.

Pirmomis becukrio režimo dienomis Viktoriją kankino įkyrus galvos skausmas. Nenorėjusi nei valgyti, nei gerti, pykino, drebėjo rankos ir itin skaudėjo galvą. Jau norėjo visko atsisakyti, tačiau vieną dieną, sako, viskas tarsi nušvito: „Galvos skausmas dingo, atsirado švarumo jausmas. Savijauta buvo nuostabi – turėjau energijos, atrodė, kad net vaizdas paryškėjo. Vėliau susitvarkė ir virškinimas, labai pagražėjo veido ir nugaros oda – išnyko spuogai.“

Labai aiškiai pamačiau, kokį poveikį organizmui turi tinkama ir netinkama mityba.

Pagerėjus savijautai moteris sako ir po iššūkio stengėsi mažinti pridėtinio cukraus kiekius savo kasdieniame racione. „Iki šiol prižiūriu mitybą. Tai yra nesibaigiantis procesas. Tačiau labai džiaugiuosi, kad nesąmoningai pasirinktas iššūkis man atvėrė akis ir labai aiškiai pamačiau, kokį poveikį organizmui turi tinkama ir netinkama mityba. O svarbiausias pasiekimas – beveik ketverius metus neturiu migrenos priepuolio. Tikiuosi, kad ir toliau pavyks gyventi be galvos skausmo“.

Kaip atskirti paprastą galvos skausmą nuo migreninio?

Visus galvos skausmus, neurologės V.Valeikienės teigimu, sąlyginai galima suskirstyti į dvi grupes: pirminius ir antrinius. 

• Pirminiams, arba idiopatiniams, galvos skausmams priskiriama migrena, įtampos tipo galvos skausmas, klasterinis galvos skausmas (stiprūs, vienpusiai galvos skausmo priepuoliai, pasireiškiantys serijomis – klasteriais).
• Antrinius galvos skausmus sukelia įvairios kitos priežastys, pvz., organinė-struktūrinė galvos smegenų patologija (pvz., hemoragija, navikas, neuroinfekcijos, galvos traumos).

„Migrena – idiopatinis galvos skausmas, dažnai vienpusis, pulsuojantis, stiprėjantis fizinio krūvio metu, gali būti vidutinio stiprumo ar stiprus, lydimas pykinimo, vėmimo, šviesos ir triukšmo baimės“, – paaiškino gydytoja.

Migrenos simptomatika gali būti įvairialypė: nuotaikos ir elgesio pokyčiai, dirglumas, irzlumas, sumažėjęs darbingumas ir kiti simptomai gali varginti prieš prasidedant priepuoliui. Po priepuolio gali būti dar kelias dienas besitęsiantis nuovargis, išsekimas, sumažėjęs darbingumas.

Tad kaip atskirti migreninį galvos skausmą nuo kitos kilmės galvos skausmų? Tai, anot neurologės, gali diagnozuoti tik tos srities specialistas. Tad apklausiant ligonį gydytojui būtina išsiaiškinti specifinius kriterijus, kurie nulems galvos skausmo rūšį bei gydymo priemones. Pagrindiniai kriterijai:

• Galvos skausmo lokalizacija
• Galvos skausmo plitimas
• Galvos skausmo pobūdis ir stiprumas
• Galvos skausmo trukmė, dažnumas
• Asocijuotieji simptomai (pykinimas, vėmimas, fotofobija ir fonofobija)
• Provokuojantys veiksniai
• Galvos skausmo eiga
• Taikyto gydymo efektyvumas

Kokios dažniausiai pasitaikančios migrenos priežastys? Ar migrena paveldima?

„Neretai konsultacijos metu pacientai klausia, ar migrena paveldima. Taip, jeigu mamai buvo migrena, tikėtina, kad ligą gali paveldėti ir vaikai. Pirmos eilės giminaičiai, sergantys migrena su aura, turi keturis kartus didesnę riziką perduoti ligą savo vaikams“, – tikino gydytoja.

Migrena gali būti su aura ar be auros, vestibulinė migrena. Migrenos aura – tai vizualiniai, sensoriniai ar motoriniai fenomenai, lydimi galvos skausmo.

Kas provokuoja priepuolį? 

• MAISTAS: kava, šokoladas, sūris, raudonas vynas
• IŠORINIAI FAKTORIAI: triukšmas, ryški šviesa, pasyvus rūkymas, atmosferos slėgio pasikeitimai
• PSICHOLOGINIAI FAKTORIAI: stresas, hormoniniai pasikeitimai, miego sutrikimai, nuovargis

Migrena įvairiais gyvenimo tarpsniais, anot dr. V.Valeikienės, gali pasireikšti skirtingo dažnio, intensyvumo priepuoliais, neretai būna laikotarpis, kada priepuoliai labai reti, neintensyvūs.  

„Kartais pasiekiamas ir kelių metų laikotarpis, kada nesikartoja priepuoliai. Kai kuriems pacientams migrenos priepuoliai, trunkantys kelias paras, lydimi pykinimo, vėmimo, vargina ir kas savaitę. Nors kiekvienas, patiriantis galvos skausmus, stengiasi įvertinti, kas provokuoja priepuolį, ir jeigu tai modifikuojamas faktorius, jeigu skausmo priepuolį provokuoja tam tikri maisto produktai, galima ligą ir suvaldyti. Bet neretai tai nebūna viena priežastis, ir skausmo epizodas būna sąlygotas sudėtingų procesų“, – paaiškino neurologė.

Kokios yra naujausios tendencijos, gydymo būdai ar profilaktinės priemonės padėti migrena sergančiam žmogui?

Pasak gydytojos, yra skiriamas migrenos priepuolio ir profilaktinis gydymas. Migrenos priepuolis dažniausiai gydomas nespecifiniais vaistais: analgetikais, vaistais nuo uždegimo, kombinuotais preparatais, specifiniais vaistais – triptanais. Profilaktinio medikamentinio migrenos gydymo metu naudojami beta blokatoriai (propronololis), antidepresantai (amitriptilinas) ir priešepilepsiniai (topiromatas).

„Gali būti taikomas ir neuromoduliacinis migrenos gydymas. Tam tikslui naudojami neinvaziniai portatyviniai aparatai, kuriuos pacientas saugiai gali naudoti namuose ar savo darbo  aplinkoje. Tai gali būti skiriamas papildomai su kita medikamentine terapija, kai jos veiksmingumas nepakankamas, arba kaip monoterapija, kai medikamentinė  profilaktika yra blogai toleruojama ar pacientas nenori medikamentinio gydymo, ar kontraindikuotina (pvz., nėštumo metu). Išorinė trišakio nervo stimuliacija yra vienintelis Lietuvoje naudojamas neuromoduliacijos būdas“, – pasakojo neurologė V.Valeikienė.

Šiuo metu jau yra taikomas modernus profilaktinis migrenos gydymas, todėl patiriantiems galvos skausmus rekomenduojama kreiptis į neurologą, kad jis profesionaliai įvertintų ir nustatytų tikslią diagnozę, skirtų reikiamą tiek profilaktinį, tiek paties priepuolio gydymą. 

„Todėl labai svarbu, kad pacientas, patiriantis galvos skausmus, būtų nukreiptas neurologo–galvos skausmų specialisto konsultacijai, svarbu, kad ir pacientas  atvyktų pas specialistą, tikėdamas, kad gydytojas iš tiesų supranta, kad migrena yra liga, ženkliai trikdanti gyvenimo kokybę ir gali padėti tai išspręsti“, – paaiškino gydytoja neurologė.