Metakognityvinė terapija – efektyvesnė užkertant kelią depresijos pasikartojimui / 123RF.com nuotr.

Metakognityvinė terapija – efektyvesnė užkertant kelią depresijos pasikartojimui

Monika Kairiene
Publikuota: 2019-11-04 12:10
Depresija sergantiems žmonėms didelė atkryčio rizika. Skaičiuojama, kad tik maždaug trečdaliui pasveikusiųjų po pusantrų metų depresija būna nepasikartojusi. Naujas tyrimas rodo, kad metakognityvinė terapija gydant depresiją gali būti efektyvesnė nei kiti metodai.
Depresija – viena dažniausių psichikos ligų, ja pasaulyje serga daugiau kaip 300 mln. žmonių. Net ir pasveikus, didelė depresijos pasikartojimo tikimybė. Dažniausiai depresijai gydyti taikoma kognityvinė elgesio terapija ir antidepresantai, tačiau tokio gydymo poveikis neretai – trumpalaikis. Depresija pasikartoja po keleto mėnesių ar vėliau gyvenime.

Bendras norvegų ir britų mokslininkų tyrimas rodo, kad metakognityvinė terapija gali būti efektyvesnė užkertant kelią depresijos pasikartojimui. Tyrime dalyvavo 39 dalyviai, jie lankėsi 10 metakognityvinės terapijos sesijų. Po pusmečio 77 proc. dalyvių buvo pasveikę nuo depresijos. Po metų depresija buvo nepasikartojusi 67-73 proc. dalyvių pagal skirtingus skaičiavimus. 13 proc. dalyvių per metus nuo gydymo depresija atsinaujino.

Metakognityvinė terapija moko pacientus nepasiduoti pasikartojančioms negatyvioms mintims. Daugelį aplanko neigiamos mintys – kad esame nepakankamai geri, nepakankamai sėkmingi. Tačiau tik nedaugeliui išsivysto depresija, nes mokame atsikratyti įkyrių minčių, o ne paskęsti jose. Nuolat besisukančios mintys apie stresinę situaciją ir skatina depresijos atsiradimą ar atsinaujinimą. Metakognityvinės terapijos metu pacientas ugdo įprotį daryti pasirinkimą, kai apsėda negatyvi mintis – ar toliau ją permąstyti, ar užfiksuoti, kad ta mintis atsirado ir paleisti ją.

Žinodami, kas atsitinka užsifiksavus ties viena negatyvia mintimi, pacientai pradeda atpažinti, kai tai atsitinka ir pasirenka kitą alternatyvą. Šis metodas nesusijęs su paciento minčių analizavimu. Pacientas turi leisti iškilti nerimui, tačiau išmokti būti pasyviu stebėtoju, į savo mintis žvelgti atsitraukęs, į mintis žvelgti kaip į mintis, o ne realybės atspindį.

Metakognityvinė terapija tyrimo dalyviams padėjo sumažinti nerimo ir depresijos simptomus. Depresijai ir nerimo sutrikimams gydyti dažniausiai taikoma kognityvinė elgesio terapija arba antidepresantai. Kognityvinėje terapijoje pacientai analizuoja savo mintis – tyrimo autoriai mano, kad daugeliui pacientui sunku vėl permąstyti ankstesnius depresinius epizodus. Manoma, kad metakognityvinė terapija reikalauja mažiau paciento pastangų. Tyrimo dalyviai teigiamai vertino šį metodą – daugelis jų teigė greitai pajutę pagerėjimą. Tačiau apie ilgalaikį metakognityvinės terapijos poveikį duomenų nėra – tam reikia daugiau ir didesnės apimties tyrimų.

Parengta pagal norwegianscitechnews.com