Gydytojas su paciente / Shutterstock nuotr.

Lyčių stereotipai medicinoje: kokias ligas diagnozuojant nukenčia moterys?

manodaktaras.lt
Publikuota: 2021-07-10 21:27
Šališkumas lyties atžvilgiu egzistuoja ir medicinoje. Jei medikas sąmoningai ar nesąmoningai vadovaujasi lyčių stereotipais, jo diagnozės gali būti netikslios arba liga gali būti diagnozuota pavėluotai. Dėl šio reiškinio dažniausiai nukenčia moterys. Štai keli pavyzdžiai, kaip veikia lyčių stereotipai diagnozuojant ligas:

Lėtinis skausmas

Moterys dažniau kenčia nuo lėtinio skausmo. Nepaisant to, 2018 metais atlikta 77 mokslinių straipsnių apžvalga rodo, kad sveikatos priežiūros specialistai linkę moteris pacientes vertinti kaip per jautrias, emocingas, gaišinančias laiką.

Kai kurie tyrimai rodo, kad medikai linkę moterų pacienčių skausmo priežastį įvardyti kaip psichologinės, o ne fizinės kilmės, kaip paprastai būna su pacientais vyrais.

Kiti tyrimai rodo, kad moterims išrašoma:

  • mažiau vaistų nuo skausmo

  • silpnesnių vaistų nuo skausmo

  • daugiau antidepresantų

  • daugiau siuntimų pas psichikos sveikatos specialistus

Pasak tyrėjų, egzistuoja bendra tendencija, kai medikai nuvertina moterų patiriamą skausmą, arba mano, kad moterys yra pripratusios prie skausmo dėl menstruacijų ir gimdymo.

Jei vyrai taip pat patiria psichikos sveikatos sunkumų dėl lėtinio skausmo, medikai dažniau juos vertina kaip stiprius, stoiškus.

Kraujo krešėjimo sutrikimai

Kraujo krešėjimo sutrikimai, pavyzdžiui, hemofilija arba Von Willebrando liga, yra tokios ligos, kai kraujas nekreša arba kreša labai lėtai.

Šiomis ligomis serga tiek vyrai, tiek moterys. Tačiau praeityje buvo manoma, kad šios ligos būdingos tik vyrams. Šis mitas vis dar turi įtakos kraujo krešėjimo sutrikimų diagnostikai.

2020 metų tyrimo duomenimis, moterys, sergančios lengva hemofilijos forma, diagnozuojamos vidutiniškai 6,5 mėn. vėliau nei vyrai. Sunkia hemofilijos forma sergančios moterys diagnozuojamos 39 mėnesiais vėliau. Von Willebrando liga moterims diagnozuojama praėjus maždaug 16 metų nuo pirmųjų simptomų.

Medicininės priežasties tokioms pavėluotoms diagnozėms nėra. Moterys gali net dažniau nei vyrai pastebėti kraujo krešėjimo sutrikimų požymius, nes dauguma moterų, sergančių tokiomis ligomis, gausiai kraujuoja per mėnesines.

Autoimuninės ligos

Amerikos autoimuninių ligų asociacijos apklausos duomenimis, 62 proc. žmonių, sergančių autoimuninėmis ligomis, iš medikų yra girdėję, kad jie nuolat skundžiasi ir per daug rūpinasi savo sveikata.

Skaičiuojama, kad 75 proc. sergančiųjų autoimuninėmis ligomis yra moterys. Tai reiškia, kad su tokiu medikų požiūriu susiduria neproporcingai daug moterų.

Pavyzdžiui, moterys sudaro 90 proc. sergančiųjų vilklige. Nors vyrams vilkligė diagnozuojama vėliau nei moterims, jie diagnozę nuo simptomų pasireiškimo išgirsta greičiau.

Psichikos sveikata

Moterys dvigubai dažniau nei vyrai kenčia nuo psichikos sveikatos problemų. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), taip yra dėl rizikos veiksnių, kuriuos neproporcingai dažniau patiria moterys:

  • smurtas

  • žemesnis socialinis statusas

  • mažesnės pajamos

Medikai labiau linkę moterims ieškoti psichikos sveikatos sutrikimo kaip negalavimų priežasties. Pavyzdžiui, depresija dažniau diagnozuojama moterims, net jei tokius pačius požymius patiria vyrai ir klausimynuose surenka tiek pat taškų. Moterims taip pat dažniau išrašomi psichotropiniai vaistai.

Širdies ir kraujagyslių ligos

Medikai linkę moterims pasireiškiančius širdies ir kraujagyslių ligų simptomus laikyti „netipiškais“ palyginti su simptomais, kuriuos patiria vyrai. Dėl to moteris rečiau siunčia tyrimams.

Pavyzdžiui, moterims rečiau pasireiškia „klasikiniai“ infarkto simptomai ir dėl to jos rečiau gauna gydymą. Pasak Amerikos širdies asociacijos, taip yra dėl to, kad šių ligų diagnostiniai kriterijai pritaikyti vyrams.

Parengta pagal medicalnewstoday.com