Lietuvoje kasmet užregistruojama įvežtinės maliarijos atvejų: kaip apsisaugoti
Dažniausiai į Lietuvą įvežama tropinė maliarija iš Afrikos šalių. Medikai primena, kad keliaujant į tropines ar subtropines egzotines šalis išlieka maliarijos rizika.
Kaip plinta maliarija?
Maliariją sukelia kraujo pirmuonys (Plasmodium). Paprastai maliarijos sukėlėjus perneša Anohpeles genties uodai. Retai, tačiau sukėlėjai gali būti perduoti per kraują (donoras – parazitų nešiotojas), per užkrėstus instrumentus. Endeminėse vietovėse pasitaiko ir įgimtos maliarijos atvejų, kai parazitai užkrečia vaisių per pažeistą placentą ar gimdymo metu.
Kaip pasireiškia maliarija?
Maliarijos inkubacinis periodas gali trukti nuo vienos iki kelių savaičių. Kartais daugiau kaip metus. Tai priklauso nuo sukėlėjo rūšies. Paprastai maliarija pasireiškia karščiavimo priepuoliu, kuris prasideda šalčio krėtimu, vėliau pakyla temperatūra iki 40-41 laispnių, atsiranda stiprūs galvos, raumenų skausmai, gali būti pykinimas, vėmimas. Karščiavimas tęsiasi 3-4 val., po to temperatūra krinta, ligonis gausiai prakaituoja, jaučia silpnumą.
Vykstantiems į šalis, kuriose paplitusi maliarija patariama:
- vartoti vaistus, nes reguliarus vaistų vartojimas – viena svarbiausių maliarijos profilaktikos priemonių, ypač kelionėse. Šiuos vaistus paskiria gydytojai atsižvelgdami į susirgimo riziką, galimus pašalinius reiškinius, lydinčius susirgimus, žmogaus amžių;
- vaistus būtina pradėti vartoti prieš atvykstant į padidėjusio sergamumo zoną (ne vėliau kaip 1-2 dienas iki išvykimo), visą buvimo endeminėje vietovėje laiką ir grįžus iš kelionės (trukmė priklauso nuo vartojamo vaisto);
- vietovėse, kur plinta maliarija, saugotis uodų įgėlimų (uodai užsikrečia siurbdami sergančiojo maliarija kraują ir kartu su krauju įsisiurbę maliarijos sukėlėjų);
- jei pakyla temperatūra, sugrįžus ar būnant endeminėse vietovėse, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją ir jį informuoti, kad lankėtės endeminėje maliarijos šalyje;
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) duomenimis, 2020 metais 85 šalyse buvo užregistruota 241 mln. naujų maliarijos atvejų ir 627 tūkst. su maliarija susijusių mirčių. Daugiau nei du trečdalius mirčių sudarė vaikai iki 5 metų amžiaus gyvenantys Afrikos regiono šalyse.
Dažniausiai užduodami klausimai apie maliariją:
Kur maliarija paplitusi?
Maliarija plačiai paplitusi tropiniuose ir subtropiniuose Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos regionuose.
Kaip žmogus užsikrečia maliarija?
Žmogus maliarija užsikrečia įgėlus infekuotai uodo patelei, kuri minta žmogaus krauju. Uodų patelės puola saulei nusileidus, didžiausias aktyvumas tarp 23 val. vakaro ir 6 val. ryto. Su uodo seilėmis parazitai patenka į kraują ir kepenų ląsteles, kur pradeda intensyviai daugintis. Vėliau iš kepenų ląstelių jie patenka į kraują ir eritrocitus. Patys uodai užsikrečia maitindamiesi sergančio žmogaus krauju. Kad uodas užsikrėstų kitą žmogų, jo organizme parazitai turi subręsti (maždaug per savaitę).
Kadangi sukėlėjai gyvena eritrocituose, maliarija gali būti perduota per kraują: perpilant kraują, persodinant organus, per užterštas krauju adatas ar švirkštus. Taip pat galima įgimta maliarija (transplacentinis perdavimo kelias).
Ar maliarija galima užsikrėsi kontaktuojant su ligoniu?
Ne. Maliarija neplinta nuo žmogaus – žmogui, tai yra liečiant ligonį ar lytinių santykių metu.
Kas turi didžiausią riziką susirgti maliarija?
Didžiausią riziką susirgti sunkia maliarijos forma turi maži vaikai, nėščios moterys, keliautojai, kurie atvyksta iš neendeminių maliarijos vietovių į endemines vietoves. P. falciparum sukelia ypač sunkią maliarijos formą, dar kitaip vadinamą tropine maliarija. Laiku nepradėjus gydymo žmogus gali mirti.
Po kiek laiko, įkandus uodui, pasireiškia ligos simptomai?
Ligos inkubacinis laikotarpis priklauso nuo sukėlėjo rūšies: 7–10 d., esant P. falciparum sukėlėjui, 10–17 d. – P. vivax ir P. ovale, 18–40 d. ar ilgiau – P. malariae ir 10–12 d. – P. knowlesi. Maliarijos sukėlėjai P. vivax ir P. ovale kepenyse gali sudaryti „snaudžiančius“ židinius, todėl maliarija gali pasireikšti po kelių mėnesių ar kelių metų, po uodo įkandimo.
Kaip maliarija nustatoma?
Maliarija nustatoma įvertinus klinikinius ligos simptomus, epidemiologinius duomenis (keliavo po endemines vietoves) bei atlikus laboratorinius tyrimus. Maliarijos diagnozė patvirtinama atlikus storo kraujo lašo ir kraujo tepinėlio mikroskopinius tyrimus. Jais galima nustatyti ligos sukėlėją ir parazitemijos lygį (parazitų kiekį kraujyje). Skubiam maliarijos patvirtinimui gali būti atliekamas greitasis Plasmodium antigenų kraujyje, nustatymo testas.
Kaip galima apsisaugoti nuo maliarijos?
Pagrindinės apsisaugojimo priemonės yra antimaliariniai vaistai ir apsauga nuo uodų įgėlimo. Kiekvienas žmogus, vykstantis į šalis, kuriose paplitusi maliarija, privalo vartoti vaistus. Vaistus paskiria asmens sveikatos priežiūros įstaigos specialistas. Konkretus preparatas parenkamas, atsižvelgiant į endeminės zonos riziką, vaisto rezistentiškumą, pašalinius reiškinius, lydimuosius susirgimus, amžių.
Reguliarus vaistų vartojimas – viena svarbiausių maliarijos profilaktikos priemonių, apsaugančių žmogų nuo šios pavojingos ligos. Žmogus, nereguliariai geriantis antimaliarinius vaistus, vis tiek suserga, tik nutolina ligos pradžią. Maliarijos simptomai būna netipiški, todėl sunkiau įtarti ir diagnozuoti ligą.
Parengta pagal ULAC informaciją.
Registruotis pas gydytoją infektologą patogu manodaktaras.lt platformoje.
