Lietuvoje daugėja ŽIV užsikrėtusių moterų
„Jau keleri metai ŽIV infekcija Lietuvoje keičia savo socialinį veidą ir tampa ne visuomenės užribio liga, o dar viena pandemija šalia mūsų. Dažnai asmenų, kuriems diagnozuotas ŽIV, perdėtas priskyrimas prie tikslinių šios ligos rizikos grupių sudaro vaizdą, kad užsikrėsti ŽIV ir lytiškai plintančiomis ligomis gali tik tam tikros visuomenės grupės. Tačiau susirgti galime kiekvienas. Šios ligos plinta dėl įvairių socialinių veiksnių, tad joms suvaldyti reikia bendrų gydytojų, visuomenės sveikatos specialistų, socialinių darbuotojų, nevyriausybinių organizacijų, pačių sergančiųjų ir jų artimųjų pastangų“, – teigia „Vilnius sveikiau“ vadovė Guoda Ropaitė-Beigė.
„Vilnius sveikiau“ vadovė Guoda Ropaitė-Beigė
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, vertinant penkerių (2016–2020) metų sergamumo ŽIV rodiklio tendencijas Lietuvoje, stebimas nuoseklus sergamumo mažėjimas – atitinkamai sergamumo ŽIV rodiklis sumažėjo nuo 7,5 iki 5,0 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Tačiau stebint ŽIV sergamumo tendencijas pagal lytį, paaiškėjo, jog treti metai iš eilės Lietuvoje daugėja ŽIV užsikrėtusių moterų. Prieš trejus metus moterys sudarė 26 proc., o pernai 30 proc. visų naujai diagnozuotų atvejų.
Pastaraisiais metais dominuojantis ŽIV plitimo būdas Lietuvoje yra lytiniai santykiai.
Pasak ULAC medikų, tai itin aktualu planuojant prevencijos priemones, ypač tarp jaunimo. Visuomenės informavimas, atsakingo lytinio elgesio ugdymas, jaunimo švietimas, lytiškumo ugdymas – tai tos priemonės, kurios gali sumažinti ŽIV plitimą lytinių santykių metu.
Nors Lietuvoje yra prieinamas veiksmingas ŽIV gydymas, tačiau daugiau nei pusė žinančių savo ŽIV statusą žmonių nesigydo. Dalis jų pagalbos nesikreipia dėl visuomenėje gajos su ŽIV susijusios stigmos ir baimės, jog, sužinoję apie ligą, artimieji ir aplinkiniai atstums ir atsiribos.
2018 m. Lietuvoje atliktas ŽIV stigmos indekso tyrimas atskleidė, kad tarp ŽIV/AIDS turinčių asmenų ypač stipri yra vidinė stigma. Neretai ji tampa pagrindine kliūtimi kreiptis pagalbos dėl gydymo, kuris leistų kontroliuoti ŽIV infekciją, kaip ir bet kurią kitą lėtinę ligą, o sergantysis galėtų gyventi visavertį gyvenimą ir apsaugoti savo artimuosius.
Naujausiais ULAC stebėsenos duomenimis, šiemet per dešimt mėnesių naujų ŽIV atvejų nustatyta mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Pasak ULAC stebėsenos duomenų, per 10 mėnesių Lietuvoje diagnozuoti 89 nauji ŽIV infekcijos atvejai, iš kurių 67 vyrams ir 22 moterims. Tai 11 atvejų mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Pagal apskritis šiemet daugiausia naujų ŽIV infekcijos atvejų užregistruota Vilniaus apskrityje (45), toliau seka Klaipėdos apskritis – 18 atvejų, Kauno – 6, Šiaulių ir Panevėžio po 5, Marijampolės – 3, Tauragės ir Telšių po 2 ir Utenos apskrityje – vienas atvejis.
Iš viso iki šių metų lapkričio 1 dienos Lietuvoje užregistruoti 3551 ŽIV užsikrėtęs žmogus, iš kurių vyrų 3,7 karto daugiau nei moterų: atitinkamai 2793 vyrai ir 758 moterys.
