Kupiškis atsikratė savižudybių rekordininko šleifo: sekant jo modeliu būtų išgelbėta šimtai gyvybių

Vladas Lašas / Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.

Kaip pavyko to pasiekti?

Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė, Kupiškyje dirbanti psichologė Valija Šap pasakoja, kad Kupiškio savižudybių prevencijos modelis, kitaip dar žinomas Kupiškio algoritmo pavadinimu, buvo pradėtas kurti 2014 metų pavasarį.

„Mes tai vadiname iniciatyva, kadangi visi dirbo savanoriškais pagrindais. Modelio kūrimui ir įgyvendinimui prisijungė labai daug įvairių sričių žmonių, tai ir geriausi šalies ekspertai suicidologai, verslininkai, ūkininkai, rotariečiai, žiniasklaidos atstovai ir vietos specialistai. Visi, kurie Kupiškio rajone teikė pagalbą žmonėms: nuo seniūnijų, švietimo specialistų iki medikų, policijos pareigūnų, socialinių darbuotojų, visi įsitraukė“, – portalui manodaktaras.lt pasakoja V.Šap.

Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Valija Šap / Asmeninio albumo nuotr.

Kaip viskas prasidėjo

2014 m. atlikę parengiamuosius darbus, padarę išsamią Kupiškio rajono savižudybių analizę, specialistai konstatavo labai liūdną situaciją, bene prasčiausią Lietuvoje kalbant apie savivaldybes.

„2015 m. vasario 19 d. Kupiškio rajono savivaldybės taryboje buvo patvirtinti reagavimo į savižudybių grėsmę algoritmai, pirmą kartą Lietuvoje. Nuo tada ir prasidėjo mūsų konkretūs darbai“, – pasakoja psichologė V.Šap. Tuo metu, 2009-2014 m., skaičiuojant penkerių metų vidurkį, Lietuvoje įvykdavo 33 savižudybių atvejai 100 tūkst. gyventojų, Kupiškyje – 60 atvejų. O Europoje tuo metu įvykdavo apie 15 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

„Mes išsikėlėme labai ambicingą tikslą per 5 metus priartėti prie Lietuvos savižudybių statistikos vidurkio, o per 10 metų – prie Europos vidurkio. Vėliau pasidomėjau ir sužinojau, kad SAM tais pačiais metais išsikėlė tikslą sumažinti savižudybių skaičių visoje Lietuvos. Jie buvo suplanavę iki 2020 metų pasiekti iki 19,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o iki 2025 metų priartėti prie Europos vidurkio“, – teigia V.Šap.

Kaip Kupiškis nušluostė nosį Europai

Pasak psichologės, ir visoje Lietuvoje savižudybių skaičius nuosekliai mažėjo, jis jau buvo priartėjęs prie 23-24 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Neaišku kokie bus pastarųjų metų skaičiai, nes Higienos institutas dar nėra pateikęs oficialios statistikos už 2020 metus.

„Kaip sekėsi Kupiškiui? Jau nuo 2016 m. situacija pradėjo gerėti, 2018 m. (per 4 metus) mes jau atsidūrėme keliomis dešimtosiomis dalimis žemiau Lietuvos vidurkio. O 2020 m. aš spėju, nes dar nežinome oficialaus Europos vidurkio, kad būsime keliomis dešimtosiomis dalimis žemiau Europos vidurkio“, – džiaugiasi psichologė. Tai reiškia, kad neprireikė 10 metų ir Kupiškio komanda pasiekė savo ambicingus tikslus per 6 metus. Kupiškio rajonas jau yra pateikęs oficialią statistiką už 2020 metus – 12,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Kalbant apie konkrečius savižudybių atvejus, anksčiau Kupiškio rajone nusižudydavo 13-14, kartais ir 15 žmonių per metus, o praėjusiais 2020 metais rajonas neteko 2 žmonių.

„Aišku, tai vis tiek yra daug, net ir viena savižudybė per metus yra daug, bet kartu suprantame, kad visiško nulio tikėtis yra labai sunku. Žinome, turime stengtis, nenuleisti rankų, bet vis tik daugiau nei 5 kartus sumažėjęs savižudybių skaičius per 6 metus, manau, kad yra labai puikus pavyzdys mums visiems. Kaip galime padėti tiems, kurie kenčia, visi kartu susitelkę: specialistai, visuomenė, žiniasklaida, verslas galime šiuos skaičius mažinti“, – tvirtino psichologė.

Pasak jos, kalbant apie kiekvieną gyvybę, kuri čia ir yra svarbiausia, šie skaičiai labai motyvuoja specialistus, motyvuoja ir kitų savivaldybių specialistus ir vadovus imtis veiksmų.

„Aš visada sakau, kad kai skaičiuojame savižudybių prevencinių programų rezultatus, kiekviena gyvybė yra didžiulis pasiekimas, artimųjų kančia yra nepamatuojama, žmogaus nebesugrąžinsi. Net ir viena gyvybė, jeigu per metus yra išgelbėjama, reiškia, kad šimtų žmonių darbas nebuvo be naudos“, – įsitikinusi V.Šap. 

Kaip konkrečiai veikė Kupiškio algoritmas?

Tuometinė projekto koordinatorė V.Šap pasakoja, kad prireikė trijų žingsnių, kad algoritmas pradėtų veikti ir duoti rezultatus.

Pirmasis žingsnis – mokymai.  Visų sričių specialistai turėjo užbaigti mokymus, atsikratyti ilgą laiką visuomenėje tvyrančių mitų. Pirmiausia jie išmoko, kaip atpažinti žmogų, kuris gali būti savižudybės grėsmėje, kaip reaguoti čia ir dabar, kaip su juo pasikalbėti ir kur nukreipti pagalbos.

Antrasis žingsnis – pasiekiamumas. „Mes susidūrėme su labai sudėtinga situacija, nebuvo psichologų, kurie galėtų čia ir dabar teikti pagalbą. Juk čia negali žmogui pasakyti: „Palauk 2-3 savaites arba važiuok į kitą rajoną“. Mes turėjome spręsti psichologų prieinamumo klausimą. Tuo metu Kupiškyje tai buvo ypatingai aktuali ir ilgus metus besitęsianti problema“, – prisimena V.Šap. Pamena, kaip kreipėsi ir į Sveikatos apsaugos ministeriją, ir į savivaldybės vadovus. Tai buvo išspręsta verslo pagalba.

„Pradžioje finansuoti psichologų konsultacijas padėjo Vladas Lašas, vėliau Kupiškio rotariečiai prisijungė prie Lietuvos „Rotary“ apygardos savižudybių prevencijos projekto, gavo finansavimą iš Globalių dotacijų fondo. Tai buvo pirmas tokio masto projektas Lietuvoje. Prisidėjo mūsų ūkininkai, buvo didžiulis susitelkimas. Kai mes išsprendėme šitą klausimą, žmonės galėjo kreiptis arba specialistai galėjo nukreipti, palydėti, atvežti žmogų pas psichologą, kuris dirbo privačiai, bet žmonėms tai nieko nekainavo“, – pasakoja psichologė V.Šap.

Šiandien Kupiškyje situacija visiškai kita. Dirba būrys jaunų puikių psichologų. „Trys jaunos mūsų psichologės sugrįžo į Kupiškį, čia dirba baigusios mokslus, labai entuziastingos, dirba ir viena psichologė iš Panevėžio“, – džiaugiasi pašnekovė.

Trečiasis žingsnis – stacionarinė pagalba. Kupiškio komanda susidūrė su iššūkiu, kada reikėjo organizuoti stacionarinę pagalbą kituose rajonuose.

„Sveikatos priežiūros įstaigose vis dar buvo gajūs mitai, kad jeigu žmogus buvo pavartojęs alkoholio, tai jo niekas neguldo į ligoninę, nors jis yra savižudybės grėsmės ir pan. Mes kvietėmės ligoninių vadovus, radome bendrą kalbą, šiandien jau džiaugiamės bendradarbiavimu su Panevėžio ligoninės krizių intervencijos skyriaus specialistais, Rokiškio psichiatrine ligonine, Vilniaus, Šiaulių gydymo įstaigomis, kur veždavome vaikus ir paauglius, kai reikėdavo skubaus stacionarinio gydymo“, – pasakoja V.Šap.

Stiprus palaikymas

Psichologė pasakoja, kad komanda turėjo besąlygišką policijos paramą. „Jie nėra pavaldūs savivaldybei, galėjo pasakyti, kad nesiruošiame įgyvendinti savivaldybės tarybos sprendimo, bet atvirkščiai, ir Kupiškio,  ir Panevėžio komisariatų vadovai mums pasakė: „Mes prisidedame, sakykite, kuo galime padėti. Darysime viską, kas yra reikalinga“, – sėkmingu bendradarbiavimu džiaugiasi psichologė.

Ji prisimena, kaip važiuodavo į susitikimus su kaimų  bendruomenėmis. Vietos laikraščio „Kupiškėnų mintys“ žurnalistai nuolat rašė apie tai, ragino žmones nekentėti, kreiptis pagalbos, skelbė pagalbos telefonų numerius.

„Labai daug mums padėjo žiniasklaida, kuri viešino ir labai pozityviai pasakojo, ką reikia daryti. Mus palaikė Prezidentės Dalios Grybauskaitės kampanija „Už saugią Lietuvą“, jutome tą paramą, taip pat ir iš Seime įsisteigusios savižudybių prevencijos komisijos. Buvo daug skirtingų paramos būdų ir šaltinių. Ir kai visa tai mes sujungėme, buvo sukurta stipri sistema, kuri ir davė šiuos rezultatus“, – tvirtina V.Šap.

Algoritmas veikia ir toliau. Seniūnijų, švietimo specialistai, socialiniai darbuotojai ir toliau darbuojasi, dirba stiprus būrys psichologų. „Rezultatą ir pasiekėme jų kasdienio darbo, atidumo ir neabejingumo dėka. Taip pat buvo svarbus visos Kupiškio visuomenės, visų savivaldybėje gyvenančių žmonių atidumas kaimynams, giminaičiams, šeimos nariams, supratimas, kad apie savižudybę kalbėti nėra nei blogai, nėra nei gėda, kad mes vieni kitiems turime padėti“, – įsitikinusi psichologų asociacijos prezidentė V.Šap.

Pagalba telefonu visoje Lietuvoje

1. Jaunimo linija

jaunimolinija.lt
Jaunimui. Paramą teikia savanoriai
Tel. 8 800 28888
Darbo laikas: I-VII visą parą

2. Vaikų linija

vaikulinija.lt
Vaikams. Paramą teikia savanoriai
Tel. 116111
Darbo laikas: I-VII 11 – 23 val.

3. Pagalbos vaikams linija

pagalbavaikams.lt
Vaikas ir tėvams, patiriantiems iššūkių. Paramą teikia savanoriai.
Tel.116111
Darbo laikas: I-V 11- 19 val.

4. Vilties linija

viltieslinija.lt
Suaugusiesiems. Paramą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai.
Tel. 116 123
Darbo laikas: I-VII visą parą

5. Pagalbos moterims linija

pagalbosmoterimslinija.lt
Moteris. Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai
Tel. 8 800 66366
Darbo laikas: I-VII visą parą

6. Linija Doverija

Jaunimui rusų kalba.
Paramą teikia savanoriai moksleiviai
Tel. 8 800 77277
Darbo laikas: II-VI 16-20 val.

7. Tėvų linija

tevulinija.lt
Tėvams, patiriantiems iššūkių
Paramą teikia profesionalūs psichologai
Tel. 8 800 90012
Darbo laikas: I-V 9-13 val. ir 17- 21 val.

8. Sidabrinė linija

sidabrinelinija.lt
Senjorams. Paramą teikia profesionalūs konsultantai, kalbasi savanoriai, kiti senoliai.
Tel. 8 800 80020
Darbo laikas: I-V 8-20 val.

9. Krizių įveikimo centras

krizesiveikimas.lt
Suaugusiesiems ir paaugliams. Konsultuoja psichologai. Pirma konsultacija nemokama, vėlesnės mokamos.
Skype: krizesiveikimas; krizesiveikimas1
Darbo laikas: I-V 16-20 val. ir VI 12-16 val.

 Informacija iš pagalbasau.lt