Kūdikis / Shutterstock nuotr.

Kūdikių galvos traumos – kada vykti į ligoninę?

Monika Kairiene
Publikuota: 2021-04-03 17:15
Nemokėjęs apsiversti kūdikis staiga vieną dieną apsiverčia ir nukrenta nuo lovos... Tai labai išgąsdina tėvus – dėl galvos svorio kūdikiai krenta ant jos. Laimė, tokie nukritimai dažniausiai nėra pavojingi sveikatai. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistė Diana Dalmotienė sako, kad kūdikiai dažniausiai krenta nuo lovų, vystymo stalų, pavojingos ir gana populiarios vaikštynės. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytoja vaikų neurologė Milda Dambrauskienė paaiškina, kokiais atvejais, kūdikiui užsigavus galvą, reikia vykti į skubios pagalbos skyrių.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytoja vaikų neurologė Milda Dambrauskienė sako, kad buitinės traumos, kai kūdikis nukrenta nuo lovos ar kito paviršiaus, yra ganėtinai dažnos, tačiau jos retai būna pavojingos sveikatai. O sunkios vaikų iki vienerių metų galvos traumos dažniausiai susijusios su smurtu ar nelaimingais atsitikimais.

„Iš viso skubios pagalbos skyrių pacientų srauto maži vaikai, patyrę įvairaus sunkumo galvos traumas, sudaro nemažą dalį pacientų. Nors į ligoninę tėvai su nukritusiais kūdikiais atvyksta dažnai, labiau tai susiję su tėvų nerimu, rūpesčiu dėl mažo vaiko, o ne sunkių sužalojimų rizika“, – sako vaikų neurologė M.Dambrauskienė.

Pasak gydytojos, kūdikiai itin jautrūs galvos traumoms, nes kūdikių kaukolės kaulai yra plonesni, taip pat kūdikių galvos yra neproporcingai didelės, naujagimio galvos svoris sudaro ketvirtadalį viso kūno svorio, augant ši proporcija mažėja, kol suaugusio žmogaus galvos svoris sudaro vieną dvyliktąją kūno svorio. „Tad natūralu, kad kūdikiams pusiausvyrą išlaikyti sunkiau. Be to, vaikai nuolat mokosi ir įgyja naujų judėjimo įgūdžių, jų koordinacija netobula ir kasdienės „treniruotės“ kartais baigiasi skaudžiais kritimais“, – teigia Kauno klinikų vaikų neurologė M.Dambrauskienė.

Kada vykti į ligoninę?

Pasak LSMU ligoninės Kauno klinikų vaikų neurologės M.Dambrauskienės, dažniausiai nukritę kūdikiai nepatiria sunkių sužalojimų, tačiau traumos požymiai gali pasireikšti ne iš karto, todėl rekomenduojama vaiko būklę atidžiai stebėti 24 – 48 valandas po traumos. „Po galvos traumos vaikas gali būti mieguistas, tad leiskite jam pailsėti, tik vis patikrinkite, kaip jis reaguoja žadinamas. Jei vaikas nemiega, stebėkite, ar jis elgiasi, žaidžia, juda įprastai. Neretai užsigavę galvą vaikai vemia. Nieko tokio, jei taip nutinka kartą ar du, tačiau jei vaikas vemia tris kartus ar daugiau, jei pradeda vemti po traumos praėjus kelioms valandoms, reikėtų kreiptis į skubios pagalbos skyrių“, – sako M.Dambrauskienė.

Pasak vaikų neurologės, skubiai kreiptis į gydymo įstaigą reikia, jei vaikui po traumos buvo sutrikusi sąmonė – jis buvo nustojęs reaguoti, jei pasireiškė traukuliai arba jeigu kūdikis nenumaldomai verkia.

„Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo sumušta vieta: kadangi galvos plaukuotosios dalies odoje yra daug kraujagyslių, net ir po nedidelės traumos čia greitai atsiranda gumbas, žaizda gali stipriai kraujuoti. Jei jaučiate, kad patinimas (poodinė kraujosruva), gumbas didėja arba galvoje jaučiamas įdubimas, arba jei žaizda gili ir kraujavimas gausus, nesustabdomas, jei kūdikiui iš ausų ar nosies teka kraujas arba skaidrus skystis, vienas vyzdys platesnis už kitą, taip pat reikia nedelsti ir vykti į gydymo įstaigą“, – teigia LSMU ligoninės Kauno klinikų Neurologijos skyriaus gydytoja M.Dambrauskienė.

Gydytoja vaikų neurologė Milda Dambrauskienė. Kauno klinikų nuotr.

Gydytoja vaikų neurologė Milda Dambrauskienė. Kauno klinikų nuotr.

Dažniausiai praeina be pasekmių

Pasak vaikų neurologės M.Dambrauskienės, dėl plonesnių kaulų kūdikiams santykinai dažniau nustatomi kaukolės kaulų lūžiai. Bet tik itin retais atvejais tai kelia grėsmę vaiko sveikatai: „Tyrimo JAV metu pastebėta, kad 2–3 proc. nukritusių kūdikių nustatomas linijinis kaukolės lūžis, tačiau daugumai tai nesukelia jokių neurologinių sutrikimų. Tik apie 1 proc. atsitiktinių kritimų atvejų, kai lūžta kaukolės kaulai, pažeidžiamos galvos smegenys. Tad daugumai tėvų, kai jų vaikas susimuša galvą, nerimauti nereikia.“

Pasak gydytojos, lengvos galvos traumos dažniausiai praeina be pėdsakų, tačiau ilgalaikiai tyrimai rodo, kad galvos sumušimą patyrusiems vaikams ateityje yra didesnė galvos skausmų, elgesio, mokymosi sutrikimų rizika. „Šių bėdų tikimybė dar labiau išauga, jei vaikas patiria ne vieną galvos traumą, todėl svarbu išvengti pakartotinių sumušimų. Sunki galvos trauma gali turėti ir labai rimtų pasekmių, sukelti judėjimo, kalbos, klausos ir regos sutrikimų, vaikui gali kartotis traukulių priepuoliai, sutrikti jo raida“, – sako M.Dambrauskienė.

Krenta nuo vystymo stalų, lovų

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro sveikatos mokymo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Diana Dalmotienė sako, kad kūdikiai gali kristi nuo įvairių paviršių, priklausomai nuo jų amžiaus. „Jiems gimus vystymo stalus, lovas išskirčiau kaip pavojingiausias vietas, nes kūdikiai bando verstis ir niekada negalime žinoti, kada jiems tai pavyks. Vystymo stalas yra maždaug tėvų klubų aukštyje, tai gali būti gana pavojinga. Kiek vėliau kūdikiai tampa judresni, pradeda ropoti, bando eiti. Tuo metu reikėtų visuomet vaikus prisegti maitinimo kėdutėse, vežimėliuose, neleisti jiems lipti ant baldų, nes jie nuo jų gali ne tik nukristi, bet ir lipant šie gali užvirsti ant vaiko. Kita problema yra iškritimai per langus. Vaikai labai mėgsta žiūrėti pro langą, bet jie nesuvokia pavojaus ir dėl to negalima namuose baldų, ant kurių vaikas gali užlipti, laikyti prie langų: šie gali užlipti ir bandyti atsidaryti langą, po jį iškristi. Tai ypač pavojingą vasarą, jei laikome langus atvirus“, – sako visuomenės sveikatos specialistė D.Dalmotienė.

Pavojus verstis ir kristi slypi ir gana populiariose vaikštynėse. „Jos ne tik kenkia vaiko eisenos vystymuisi, bet ir kelia nukritimų, nusiplikymų pavojų, nes vaikas tampa ne pagal amžių mobilus. Jei namuose yra laiptai, slenksčiai, vaikas gali apsiversti. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Kanadoje, prekyba vaikštynėmis iš viso yra uždrausta“, – sako visuomenės sveikatos specialistė D.Dalmotienė.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistė Diana Dalmotienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistė Diana Dalmotienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Mažam kūdikiui – nuolatinė priežiūra, judresniam – ir pritaikyta aplinka

Norint išvengti kūdikių nukritimų, mažo, neseniai gimusio vaiko negalima palikti be priežiūros ant vystymo stalo, lovos ar pan. „Jei vystote vaiką, reikia viską iš anksto susidėlioti taip, kad viskas būtų pasiekiama nenueinant. Vaikas turi būti per ištiestos rankos atstumą. Jeigu reikia nusisukti, derėtų vieną ranką nuolat laikyti vaikui ant krūtinės, kad jaustume, kaip jis juda“, – sako D.Dalmotienė.

Besimokančiam vaikščioti kūdikiui reikėtų sudaryti saugią aplinką. „Nukritimai yra natūrali vaiko, kuris mokosi vaikščioti, raidos dalis. Tėvams nereikia vaikščioti su pagalve paskui vaiką. Tėvams svarbu užtikrinti, kad vaiko aplinkoje būtų saugu – mokantis vaikščioti nebūtų kilimų, už kurių galėtų užkliūti, baldų kraštai turėtų būti su kampų apsaugomis, kad sušvelnintų smūgį. Nereikia pirkti specialių kampų apsaugų: užtenka ant stalo patiesti storą pledą ir, vaikui krentant, bus išvengta susidūrimo su aštriu kampu, smūgis sušvelnės, ir, tikėtina, vietoj prakirstos galvos vaikas atsipirks tik mėlyne. Žinoma, ant pledo neturėtų būti daiktų, nes vaikas juos gali nutempti žemyn“, – sako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistė D.Dalmotienė. 

Taigi, nors kūdikių nukritimai ant galvos tėvams sukelia daug išgąsčio, dažniausiai tokie nukritimai nėra pavojingi. Kritimai – neišvengiama kūdikių raidos dalis, tačiau traumų galima išvengti, aplinką pritaikius judėti besimokančiam kūdikiui.