Kovos su prostatos vėžiu mėnuo: itin veiksminga priemonė – prevencija
„Nuo 2006 m. Lietuvoje vykdoma prevencijos programa, medicinos progresas, žmonių sąmoningumas ir informuotumas sergamumo prostatos vėžiu tendencijas šalyje keičia į gera – dabar per metus nustatoma apie 2500 šios onkologinės ligos atvejų, kai pirmaisiais prevencinės programos metais jų būdavo apie 4000, be to, mažėja pacientų mirtingumas, o išgyvenamumo tikimybė nuolat auga. Visgi, to nepakanka, nes beveik pusė diagnozuojamų atvejų – pažengusios stadijos“, – pasakoja dr. J. Makevičius.
Pasak jo, įtaką susirgti šia onkologine liga daro genų mutacija, vyresnis amžius ir paveldimumas, kai šeimoje yra senelių, tėvų ar brolių, sirgusių prostatos vėžiu. Be to, mokslininkai spėja, kad prostatos vėžį galima sieti ir su gyvenimo būdo ypatybėmis, fizinio aktyvumo lygiu, nutukimu bei mitybos įpročiais.
Ilgą laiką liga vystosi nepastebėta.
Prostatos vėžys – itin klastinga liga, kadangi savo pradžioje nesukelia jokių simptomų ir ilgą laiką vystosi tyliai, kol vėžinės ląstelės dauginasi prostatos viduje. Pirmieji požymiai atsiranda, kai prostata pradeda spausti šlaplės kanalą – deja, tada vėžys jau būna pasiekęs antrąją stadiją. Šiuo laikotarpiu atsiranda papildomi simptomai – sunkumas šlapinantis, nepilno pasišlapinimo pojūtis, staigus, dažnas ar naktį atsirandantis noras šlapintis. Kartais ir tokioje stadijoje liga būna besimptomė, todėl svarbi reguliari ir laiku atliekama šeimos gydytojo ir urologo profilaktinė patikra.
Nuo to, kada prostatos vėžys yra diagnozuojamas, priklauso ir paciento tikimybė išgyventi.
„Pasiekus trečią stadiją, vėžinės ląstelės išplinta iš prostatos kapsulės į aplinkinius audinius. Iš šlaplės ima bėgti kraujas arba jo priemaišų aptinkama sėkloje, gali kamuoti šlapimo susilaikymo epizodai, kartais ir nelaikymo, kaulų bei pilvo organų skausmai“, – sako gydytojas urologas.
Ne paslaptis, kad nuo to, kada prostatos vėžys yra diagnozuojamas, priklauso ir paciento tikimybė išgyventi. Mokslininkai ją skaičiuoja metų atkarpomis, pavyzdžiui, nustačius ankstyvos stadijos vėžį, 5 metų išgyvenamumas lygus 98 proc. Deja, statistika, fiksuojama tarp pacientų, kuriems diagnozuojamas pažengusios stadijos vėžys su metastazėmis – gerokai prastesnė.
„Jeigu vyrui diagnozuojamas ketvirtosios stadijos vėžys, tai 5 metų išgyvenamumas siekia 25–40 proc., o jeigu diagnozuotas vėžys su metastazėmis yra atsparus kastracijai (hormoniniam ar chirurginiam gydymui) – 5 metų išgyvenamumas tesiekia iki 10 procentų“, – atkreipia dėmesį dr. J. Makevičius.
Šansą išgyventi didinantis 5 minučių tyrimas
Kadangi šios ligos pirminis etapas yra nepastebimas, itin didelę reikšmę kovai prieš prostatos vėžį ir tikimybei išgyventi įgyja prevencija. Pasitikrinti pas šeimos gydytoją atvykusiam vyrui yra paskiriamas šlapimo ir PSA tyrimas, vėliau pacientas yra siunčiamas pas gydytoją urologą, kuris įvertina rezultatus ir atlieka digitalinį rektalinį tyrimą bei echoskopiją.
„Šis iki 5 minučių trunkantis prevencinis ištyrimas leidžia anksti įtarti prostatos vėžį, jei reikia, paskirti magnetinį rezonansą ir biopsiją. Tai padeda nustatyti ankstyvą vėžio stadiją, taikyti efektyvų gydymą ir išgelbėti žmogaus gyvybę“, – teigia gydytojas urologas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad visiems vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu, kartą per dvejus metus yra skirta nemokama priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Taip pat visiems vyrams, sulaukusiems 40 metų, o ypač tiems, kurie turi genetinį polinkį susirgti šia onkologine liga, laiku atlikta profilaktinė patikra dėl prostatos vėžio gali užkirti kelią šios ligos atsiradimui.
Anksti aptikus ligą galima taikyti įvairesnes gydymo priemones
Kai vyrui diagnozuojamas kliniškai nereikšmingas, mažo piktybiškumo ir žemos progresyvumo rizikos prostatos vėžys, gydymas apsiriboja aktyviu paciento stebėjimu. Tokiu atveju pas gydytoją reikia apsilankyti kas 3–4 mėnesius – vizito metu kartojami PSA tyrimo rezultatai, atliekamas digitalinis rektalinis tyrimas (priešinės liaukos apčiuopa pirštu per tiesiąją žarną), echoskopija, atliekamas MRT tyrimas, o kartais ir pakartotina prostatos biopsija.
„Pacientams, kuriems diagnozuojamas kliniškai reikšmingas prostatos vėžys, Lietuvoje yra taikomi visi šiuolaikinės medicinos gydymo būdai: chirurginis, išorinio ar vidinio pobūdžio spindulinė terapija, hormoninis bei chemoterapija“, – pažymi gydytojas urologas.
Jeigu vėžys su metastazėmis yra išplitęs į kaulus, galima skirti gydymą radioaktyviu izotopu, kuris pagerina gyvenimo kokybę ir išgyvenamumą. „Visgi, kai prostatos vėžys yra stipriai pažengęs, o pacientas turi gretutinių ligų, pavyzdžiui, serga sunkia širdies liga, gydytojų konsiliumo sprendimu jam skiriamas ne aktyvus, o paliatyvus gydymas. Tai reiškia, kad gydomos tik prostatos vėžio sukeltos komplikacijos, o ne pati onkologinė liga“, – pastebi dr. J. Makevičius.
Užsiregistruoti konsultacijai pas gydytoją urologą galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.
