Vitamino C turintys produktai / Shutterstock nuotr.

Kokios maisto medžiagos labai svarbios imunitetui?

Monika Kairiene
Publikuota: 2020-07-07 16:27
Kai kurie maisto produktai ar papildai pristatomi kaip stiprinantys imunitetą. Tačiau tiesa ta, kad supermaisto, stiprinančio išskirtinai imunitetą, nėra, sako Vilniaus Universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro mokslininkė prof. dr. Aurelija Žvirblienė. Vis dėlto trys medžiagos – vitaminas D, vitaminas C ir cinkas – imuninei sistemai labai svarbios, jei jų trūksta, imuninė sistema veikia ne taip efektyviai.
Pasak VU Gyvybės mokslų centro mokslininkės prof. dr. Aurelijos Žvirblienės, nėra mokslinių įrodymų, kad kažkoks supermaistas ar maisto produktai padidintų organizmo atsparumą ligoms. „Dažnai žmonės klaidinami, kad tam tikri produktai stiprina imunitetą. Iš tiesų, tam tikros maisto medžiagos  reikalingos – jeigu jų trūksta, imuninė sistema gali veikti ne taip efektyviai. Tai susiję su efektyvia baltymų biosinteze ir ląstelių atsinaujinimu. Imuninės sistemos ląstelės nuolat gaminasi mūsų organizme. Šiems procesams reikia energijos ir maisto medžiagų, kad tos ląstelės galėtų atsinaujinti“, – paaiškina imunologė A.Žvirblienė.

Vitaminas D, vitaminas C ir cinkas

Mokslininkė išskiria tris svarbiausias medžiagas, dėl kurių trūkumo organizme imuninė sistema gali veikti ne taip efektyviai:

Vitaminas D. Pasak prof. dr. A.Žvirblienės, vitaminas D paskatina aktyviau veikti įgimtojo imuniteto ląsteles, kurios labai greitai sureaguoja į patogenus, ypač į bakterines infekcijas, nes imuninės ląstelės turi vitamino D receptorius. „Be to, vitaminas D padeda tais atvejais, kai imuninės sistemos atsakas yra neadekvatus, per stiprus, pavyzdžiui, tam tikrų autoimuninių ligų atvejais. Taigi, vitamino D poveikis imuninei sistemai gali būti skirtingas“, – sako A.Žvirblienė.

Vitaminas C. Vitaminas C skatina baltymo interferono, kuris svarbus esant virusinei infekcijai, gamybą, taip pat palaiko fagocitų funkcijas. „Tai – daugialypis veikimas, galima kalbėti ne apie imuniteto suaktyvinimą, bet normalią imuninės sistemos veiklą. Svarbu, kad nebūtų vitamino C trūkumo. Esant infekcijai, uždegimui, šio vitamino poreikis padidėja, nes ląstelės jo daugiau sunaudoja“, – sako A.Žvirblienė.

Cinkas. Cinkas įeina į daugelio fermentų sudėtį, užtikrina ląstelių gyvybines funkcijas. „Yra mokslinių įrodymų, kad jeigu trūksta cinko, imuninė sistema ne taip efektyviai veikia“, – sako A.Žvirblienė.

VU Gyvybės mokslų centro imunologė prof. dr. Aurelija Žvirblienė. Asmeninio archyvo nuotr.

VU Gyvybės mokslų centro imunologė prof. dr. Aurelija Žvirblienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Ar reikia papildų?

VU Gyvybės mokslų centro imunologė prof. dr. A.Žvirblienė sako, kad esant visavertei mitybai vitamino C ir cinko turėtume gauti su maistu. Vitamino C turi vaisiai, daržovės – jų galime nusipirkti ištisus metus, o vasaros sezono metu galime mėgautis šviežiomis braškėmis, serbentais, kurie yra puikus vitamino C šaltinis. Cinko normaliai maitinantis taip pat galima gauti su įvairiausiais produktais – jo turi mėsa, pupelės, riešutai, netgi mūsų pamėgtos bulvės. Sudėtingiau papildyti vitamino D atsargas.

Dėl mūsų mitybos įpročių jo nepakankamai gauname su maistu. Jeigu vasarą daugiau laiko praleidžiame lauke, vitamino D pagamina mūsų odos ląstelės veikiant saulės šviesai, o perteklių organizmas sukaupia. Tačiau šaltuoju metų laiku reikėtų pasvarstyti apie vitamino D papildus. „Rudenį, žiemą, pavasarį gerti žuvų taukus ar vitaminą D nepakenktų ir būtų naudinga“, – sako A.Žvirblienė.